Nors savo tekstūra jis panašus į panetonę, vis dėlto, jo istorija ir prasmė verti išsamesnės pažinties, rašoma „Lidl“ pranešime žiniasklaidai.
Kas tas kolomba pyragas
Kalbėti apie šį pyragą galima pradėti nuo jo pavadinimo. Itališka frazė „colomba di pasqua“ reiškia Velykų balandį. Į paukštį panaši ir paties pyrago forma, nes kepinys suformuojamas taip, kad iškepęs atrodytų kaip ištiestais sparnais skrendantis paukštis.
Nors pati kepinio tekstūra primena panetonę, kitaip nei ji, tradicinis kolomba kepamas be razinų. Vietoj jų naudojamos apelsinų žievelių cukatos. Tiesa, egzistuoja ne tik tradiciniai, bet ir modernūs kolomba variantai su daugybe kitų priedų.
Bet net ir skirtingų skonių kepiniai dažniausiai turi vieną bendrą bruožą: siekiant simboliškai pavaizduoti paukščio plunksnų motyvus, pyrago viršus dažniausiai puošiamas migdolais ir cukraus perlais.
Nors atsekti pirmąjį kolomba paminėjimą nėra paprasta, vis dėlto, skaičiuojama, kad šis pyragas netrukus turėtų švęsti savo šimtmetį. Komerciškai šį kepinį XX amžiaus trečiajame dešimtmetyje išpopuliarino kepėjas Angelo Motta iš Milano.
Kodėl kolomba yra balandžio formos?
Kolomba pyragas visų pirma atpažįstamas būtent iš savo paukščio formos, kuri simbolizuoja taiką. Tikslaus atsakymo, kodėl pyrago forma ir pavadinimas siejamas su balandžiais – nėra.
Viena iš versijų teigia, kad tokia sąsaja kilo iš 1176 m. Lombardijoje vykusios kovos dėl Šventosios Romos imperijos, kai mūšio metu virš kovos lauko pakilo du balandžiai, tapę pranašišku taikos simboliu.
Dar viena teorija šį pyragą sieja su dar senesniais laikais, XI amžiumi, kai Lombardijos karalius Albionas paėmė Pavijos miesto pilį ir iš vietinių gyventojų už taiką reikalavo duoklės.
Viena mergina iš Pavijos iškepė šį pyragą ir įteikė jį karaliui kaip dovaną. Pyragas jam taip patiko, kad jis parodė savo nuolankumą ne tik kolomba iškepusiai merginai, bet ir visam miestui.
Kolomba pyrago gamybos iššūkiai
Kolomba pyrago sudėtis labai paprasta – tai aukštos kokybės miltai, švieži kiaušiniai, cukrus, sviestas ir natūralios mielės. Pagrindinis iššūkis yra tai, kad šio pyrago tešla turėtų būti kildinama mažiausiai 30 valandų.
Juokaujama, kad šio pyrago kepimas toks sudėtingas, kad net viską paprastai pačios gaminančios Italijos močiutės šio pyrago nekepa, o skuba jo įsigyti į kepyklas.
Velykų meniu neatsiejamas nuo smaližių mėgiamų desertų neatsiejamas ir Lietuvoje, rodo „Lidl Lietuva“ užsakymu tyrimų bendrovės „Norstat“ atlikta reprezentatyvi apklausa,
Maždaug trečdalis gyventojų Velykų proga skanaus specialius šventinius pyragus, keksus, varškės pynutes ir kitus gardumynus.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą