Vargu bau ar kas beprisimena, ar bent benori prisiminti, kad iš pat pradžių pagrindinis ir didžiausias Lietuvos prekybinis partneris, ypač eksporto srityje, buvo Rusija. Po 1998 m. ekonominės Rusijos ir po 2008 pasaulinės finansinės krizių Lietuvos ekonomika sugebėjo diversifikuoti savo eksportą ir tapo nepriklausoma nuo Rusijos. Susirišti daugiau kaip 30% krovinių apyvartos tik su Baltarusija, tiek uostui, tiek ir Lietuvos geležinkeliui buvo nors ir patogu bei pelninga, tačiau tuo pačiu ir labai rizikinga: tai labai nesunkiai bet kada galėjo tapti ir šantažo priemone. Su Klaipėdos uostu tai anksčiau ar vėliau turėjo atsitikti. Taip, bus gal ir keletas "bado metų", tačiau talentingi uosto vadovai ir verslas neabejotinai ras krovinių ir išvystys apyvartą, o tuo pačiu uždirbs ir Lietuvos geležinkelis. Kinija? Lai veža ir plukdo. Kuo daugiau - tuo geriau. Tačiau investuoti, šiukštu, jiems negalima leisti nei cento. Tik pirkti paslaugas. Gal jau pakas pamokų ir iš santykių su Udovickio bizniu.

Matyt kinams parduos uostą,juk jau kūrė planus,tai baltarusius gal specialiai nustume

Susisiekimo ministras Marius Skuodis yra sakęs, kad išorinio jūrų uosto Klaipėdoje statybos idėją galėtų atgaivinti vienas didelis investuotojas, kuriam dabartinių uosto krovos galimybių nepakaktų. Ar čia ne užuomina į Kiniją? Blogai, kai ministras skaito, kad pasiėmus didesnį šaukštą , greičiau pasisotinsi.O ne paspringsi? Juk šaukšto turinys turi atitikti vadinamo butelio kaklelio principą: kad ir koks bebūtų didelis butelis, bet jo apykaitą reguliuoja jo siauriausia vieta-butelio kaklelis

Lansberginiu šaika turi atlyginti visus nuostolius, Lietuvai ir žmonėms