Aleksandras Izgorodinas: pieno supirkimo kainos dar gali mažėti, bet jų minimumas jau ne už kalnų
„Rabobank“ pasaulinėje pieno rinkos apžvalgoje praneša, kad šiuo metu visi pieno tiekimo grandinės dalyviai, nuo ūkininkų ir perdirbėjų iki galutinių vartotojų, patiria didelį spaudimą. Pasak banko ekspertų, tuo metu, kai globalioje rinkoje krenta žaliavinio pieno kaina, ūkininkai karves turi šerti brangiais pašarais, kurie buvo pagaminti iš pernai smarkia brangusių žaliavų.
Pieno perdirbėjų padėtis panaši. Tarptautinėje prekyboje mažėjant pieno produktų kainoms, įmonės ieško būdu, kaip parduoti produktus, pagamintus iš pernai supirkto pieno, kurio kaina buvo rekordiškai aukšta. Tuo tarpu vartotojai priversti riboti vartojimą, kadangi juos prislėgė infliacijos ir augančių palūkanų našta, teigiama pranešime.
Jungtinių Tautų Maisto ir žemės ūkio organizacijos FAO duomenimis pasaulinių maisto prekių kainų indeksas sausio mėnesį smuko dešimtą mėnesį iš eilės dėl sumažėjusių augalinio aliejaus, pieno produktų ir cukraus kainų.
Pasak A. Izgorodino, pieno supirkimo kainos Lietuvoje dar gali mažėti, bet kainų minimumas yra ne už kalnų, pavasarį jos gali stabilizuotis, o vasarą – nežymiai išaugti.
„Visų pirma, teigiamai nuteikia šiek tiek pagerėjusi maisto produktų mažmeninės prekybos statistika pagrindinėse eksporto rinkose, kurios užima didžiausią dalį Lietuvos pieno produktų eksporto struktūroje. Antra, išankstiniai rodikliai rodo apie įsibėgėjantį Kinijos ekonomikos atsigavimą po Covid karantinų“, – sakė ekonomistas.
Jis atkreipia dėmesį, kad visoje ES maisto mažmeninės prekybos kritimo tempas pernai gruodį siekė 6,1 proc., tuo metu šį sausį nuosmukio tempas jau sulėtėjo iki 4,7 proc. Pavyzdžiui, maisto mažmeninės prekybos nuosmukio tempas šių metų sausį, palyginti su pernai gruodžiu, lėtėjo Italijoje bei Nyderlanduose.
Ekonomistas įžvelgia ir kitą teigiamą aspektą – šį vasarį euro zonos vartotojų optimizmo lygis buvo didžiausias per paskutinius 12 mėnesių. Euro zonos gyventojai vis geriau vertina savo finansų padėtį, taip pat ekonomikos ir darbo rinkos perspektyvas.
„Negana to, Europos centrinio banko statistika rodo, kad euro zonoje įsibėgėja darbo užmokesčio augimas – įmonės kelia algas dėl pernai fiksuotos rekordinės infliacijos euro zonoje. Todėl manau, kad šį vasarį maisto mažmeninės prekybos rodikliai Europoje dar pagerės: matysime dar mažesnį maisto produktų pardavimų kritimą ES, o tai yra geras signalas maisto supirkimo kainoms“, – pažymi A. Izgorodinas.
Jo teigimu, kitas svarbus niuansas yra gerėjanti Kinijos ekonomikos statistika, kurią patvirtina apklausos, kad šalies verslas sugrįžta į augimo trajektoriją. Pavyzdžiui, šį vasarį Kinijos verslas naujas darbo vietas kūrė sparčiausiai per pastaruosius 27 mėnesius. Be to, 2023 m. sausį-vasarį kavinių ir restoranų apyvarta Kinijoje išaugo 9,2 proc. – tai rodo, kad maisto vartojimas Kinijoje atsigauna.
„Manau, kad per artimiausius mėnesius Kinijos atsigavimas po Covid karantinų dar labiau išryškės, o pagrindiniu smuiku gros vidaus vartojimas. Augantis Kinijos gyventojų mobilumas ir tikėtinas vartojimo atšokimas Kinijoje pavasarį ir vasarą atitinkamai padidins maisto produktų, įskaitant ir pieno, poreikį, todėl gali padėtį stabilizuoti arba net kilstelėti pieno supirkimo kainas aukštyn“, – teigia A. Izgorodinas.
Jis taip pat pažymi, kad pasaulio rinkose ekonominio neapibrėžtumo nuotaikos neslūgsta. Anot jo, pagrindinė rizika – praėjusios savaitės pabaigoje pasirodžiusios naujienos apie kelių JAV komercinių bankų pasitraukimą iš rinkos.
Pasak A. Izgorodino, ši savaitė JAV ir Europos rinkose prasidėjo su dideliu nerimu, rinkos bando suprasti, ar bankų krizė toliau plis ar sustos ties minėtų kelių bankų pasitraukimu iš rinkos. Jei nerimas išplis į ES ir paveiks ES finansuotojus, tai iš karto padidins nerimą tarp euro zonos vartotojų bei paskatins ES vartotojus vėl susiveržti diržus bei vėl mažinti vartojimo apsukas.
Rašyti komentarą