Apartamentų nuomotojai - naujo įstatymo įkaitai

Kaip išsireikalauti iš svečio, kad šis užpildytų anketą su klausimais kokiame mieste ir kokioje gatvėje jis gyvena? Kodėl svečias turi nurodyti savo kelionės tikslą ir paso numerį? 

Ką daryti, jei svečias anketoje pateikė klaidingus duomenis ir kas už tai atsakingas? Šie klausimai nuo sausio mėnesio pradžios neduoda ramybės ir varo į stresą trumpalaike būsto nuoma užsiimančius verslininkus. 

Kai kurie jų, nepanorę prisistatyti, dienraščiui atviravo, jog rimtai svarsto galimybę trauktis į šešėlį, nes laikytis naujos tvarkos ir nuolat kariauti su svečiais - per sunki našta.

© NEPILDO. Nepraėjus nė mėnesiui nuo naujo įstatymo įsigaliojimo, viešbučių ir apartamentų svečiai jau atsisako jam paklusti - nepildo anketų ir neteikia asmeninių duomenų, ypač jei slepia savo atvykimo tikslą. Redakcijos archyvo nuotr.

Verslas jau skaičiuoja nuostolius

Svečių anketų pildymo rūpesčiai gula ant apgyvendinimo paslaugas teikiančio verslo pečių. Verslininkai jau skaičiuoja patirtus nuostolius, nes svečiai atsisako pildyti anketas, o verslui galioja prievolė tokių svečių neapgyvendinti.

„Tie, kurie sumanė tokią nesąmonę, gal gali pasakyti - kas mums atlygins nuostolius ir kaip priversti turistus tuos duomenis pateikti, kai iš pradžių valstybė mojuoja griežtais duomenų apsaugos reikalavimais, o jau po metų iš mūsų reikalauja tuos duomenis rinkti?“ - apmaudą dienraščiui liejo apgyvendinimo paslaugų verslu užsiimantys klaipėdiečiai.

Su atvykstamuoju ir vietiniu turizmu dirbančios nacionalinės turizmo skatinimo agentūros „Keliauk Lietuvoje“ vadovė Olga Gončarova verslininkus ramina ir tikina, kad sprendimų yra.

„Elektroninėje sistemoje „E. turistas“ yra funkcija, leidžianti sugeneruoti unikalią nuorodą, kurią atidaręs turistas gali užpildyti prašomus duomenis prieš atvykdamas. 

Šią nuorodą galima pateikti rezervacijos patvirtinimo metu. Galima kambaryje palikti atspausdintą kortelę pildymui, tačiau joje nurodytus duomenis vis tiek reikės perkelti į „E. turistas“. 

Nesikeičia reikalavimas apgyvendinimo paslaugų teikėjams patikrinti turisto tapatybę, pateikiant asmens dokumentą. Tą galima užtikrinti paprašius svečio atsiųsti asmens dokumento nuotrauką“, - verslą moko „Keliauk Lietuvoje“ direktorė O. Gončarova.

Vykdyti naują įstatymą skuba ne visi. Dienraščiui net keli apartamentus nuomojantys verslininkai prisipažino rimtai svarstantys atsisakyti booking.com paslaugų ir dirbti su nuolatiniais klientais.

Teigiama, kad naujoji svečių registravimo tvarka renkant jų asmeninius duomenis yra reikalinga ir bus naudinga pačiam apgyvendinimo paslaugas teikiančiam verslui, tačiau verslininkai mano kitaip - tai papildomos prievolės, keliančios įtarimų, kad valstybė rado dar vieną puikią žmonių sekimo priemonę.

Platformos dar nepritaikytos

Nors nauja svečių registravimo tvarka įsigaliojo nuo šių metų sausio ir jos įgyvendinimui buvo ruoštasi ilgiau nei metus, su didžiausiomis kelionių paslaugų pardavimo platformomis booking.com ir airbnb.com iki naujos tvarkos įsigaliojimo pradžios nebuvo suderintas ir surastas sprendimas, kaip palengvinti naują duomenų rinkimo naštą viešbučiams ir apartamentų nuomotojams užsisakant apgyvendinimą per šias populiarias platformas.

Anot „Keliauk Lietuvoje“ vadovės O. Gončarovos, šiomis dienomis dar tik vykdomi sistemos vystymo darbai, kurių metu bus sukurtas sprendimas, leidžiantis sugeneruoti statinę nuorodą. Šią nuorodą bus galima įkelti į booking.com ar kitą platformą, per kurią turistai užsako apgyvendinimą.

„Yra parengta informacija turistams apie privalomą kortelių pildymą, nurodant teisinį pagrindą ir nuorodas į teisės aktus. Iki tol minėtose platformose yra galimybė komunikuoti su klientais ir laiškuose ar žinutėse paprašyti užpildyti siunčiamoje nuorodoje pateiktą registracijos kortelę“, - pažymi O. Gončarova.

Visi sutrikę

Trumpalaike nuoma užsiimanti verslininkė Žavinta Kiliūtė dar prieš įsigaliojant naujai svečių duomenų rinkimo tvarkai spėjo, kad ši naujovė įvels Lietuvos turizmo sektorių į chaosą.

„Buvo nurodyta, kad duomenis privalo rinkti visi licencijuoti apgyvendinimo paslaugų teikėjai. Trumpalaikės nuomos paslaugas teikiantys verslininkai nesuprato, kas yra ta licencija ir ar jiems galioja naujas įstatymas. 

Puolė aiškintis, pasirodo, kad licencija - tik skambus pavadinimas, naujas įstatymas galioja visiems, kurie yra registruoti kaip apgyvendinimo paslaugų teikėjai Valstybinėje vartotojų teisių apsaugos tarnyboje (VVTAT), o registruoti privalo būti visi, kurie teikia tokias paslaugas“, - pasakojo Ž. Kiliūtė.

Ji sutinka, kad išsireikalauti iš svečių, kad šie užpildytų anketas - problema.

„Žmonės pasimetę. Didelė spraga yra tame, kad pradėjus galioti įstatymui, nebuvo pagalvota apie išsamios, aiškiai suprantamos informacijos parengimą turistams. 

Parengė tinklalapį, atmintinę, bet tas PDF formato lapas, švelniai tariant, nepatikimai atrodo, ypač užsienio keliautojams“, - spragas vardijo verslininkė.

Jai antrina Klaipėdoje apartamentus nuomojanti Valerija. Nuo sausio mėnesio pradžios, kai įsigaliojo nauja svečių registravimo tvarka, keli svečiai nesutiko pildyti anketų.

„Žmonės keikiasi, pyksta. Buvo atvejų, kuomet konfliktai kilo naktį. Pavyzdžiui, sumoka avansą, vadinamąjį rezervą, o mes jo negalime sugrąžinti, jei žmogus atsisako pildyti anketą ir tada negalime jo apgyvendinti. 

Svečiai nenori viešinti savo asmeninių duomenų, ypač jei slepia kelionės ir nakvynės apartamentuose tikslą. Kita problema - o kaip mums patikrinti, kad tie duomenys teisingi? Iš kur žinoti, kur tas svečias gyvena? Viena laimė, kad dar ne sezonas, o kai prasidės vasara - neįsivaizduoju, kas bus“, - jaudinosi klaipėdietė.

Plaukia laiškai

Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos vykdomoji direktorė Eglė Ližaitytė „Vakarų ekspresui“ sakė, kad viešbučiai nuo pat naujos tvarkos galiojimo pradžios susiduria su problemomis.

„Verslas kreipiasi, rašo mums laiškus, o mes juos peradresuojame vykdomajai institucijai - VšĮ “Keliauk Lietuvoje„. Mums kai kurie duomenų rinkimo klausimai taip pat kelia klausimų - pavyzdžiui, kokią naudą valstybei duoda žinojimas, kuriame mieste ir kokioje gatvėje žmogus gyvena? 

Toks perteklinis dėmesys. Spėju, kad iki vasaros dar gali būti pokyčių pačiame klausimyne. Konfliktai yra užprogramuoti. Vargu ar dabar įmanoma pasiekti 100 proc. duomenų surinkimą ir pateikimą sistemai, kai verslininkams ir turistams dar viskas nauja. Papildomi klausimai kelia papildomas emocijas. 

Ypač kai svečiai pamato klausimą apie gyvenamąją vietą. Noriu tikėti, kad į mūsų pastabas ir laiškus bus atsižvelgta ir kai kurių perteklinių duomenų bus atsisakyta“, - kalbėjo E. Ližaitytė.

Seks nusikaltėlius, ieškos dingusiųjų

Klausimą, kokiu tikslu svečias turi anketoje nurodyti savo gyvenamąją vietą, uždavėme ir VšĮ „Keliauk Lietuvoje“ direktorei O. Gončarovai.

„Tikslus gyvenamosios vietos adresas, įskaitant gatvės pavadinimą, nėra privalomas. Šis laukas sukurtas naudoti tiems apgyvendinimo paslaugų teikėjams, kurie „E. turistą“ pasirenka kaip rezervavimo sistemą. 

Taip pat ši informacija gali būti labai naudinga siekiant surasti nusikaltimą padariusius ar dingusius asmenis. Kiti kortelėje pateikti duomenys yra privalomi pagal teisės aktus ir iki šiol buvo renkami popierinių anketų forma, todėl renkami tik tie duomenys, kuriuos Lietuvos institucijos pripažino kaip labai svarbius“, - atsakė O. Gončarova.

Ji pastebėjo, kad surinkti asmeniniai turistų duomenys iki šiol buvo saugomi popieriniu formatu. Naujoji sistema esą nekeičia šios tvarkos - ji tik perkelia procesą į elektroninę erdvę.

„Sistemoje užtikrintas duomenų saugumas pagal asmens duomenų apsaugos reglamentą (BDAR). Tai leidžia išvengti neteisėto duomenų naudojimo, o jų tvarkymo procesas yra stebimas ir reglamentuotas. 

Taigi, visais atvejais verslininkai tampa asmens duomenų tvarkytojais ir jiems galioja BDAR nuostatos“, - akcentavo „Keliauk Lietuvoje“ vadovė.