Apie Lietuvos konflikto su Kinija pasekmes – iškalbinga vokiečių verslininko frazė

Ekspertai skeptiškai vertina Pasaulio prekybos organizacijos (PPO) galimybes išspręsti Lietuvos ir Kinijos ginčą.

 

„Tikimybė yra labai maža. Tai yra labiau Europos Sąjungos (ES) geros valios žingsnis negu žingsnis, kuris galėtų kažką Lietuvai padėti“, – interviu LNK laidai „Labas vakaras, Lietuva“ sakė Vilniaus pramonės ir verslo asociacijos prezidentas Sigitas Besagirskas.

Pasak jo, pasižiūrėjus į kai kurias bylas PPO, matosi, kad jos tęsiasi nuo 2015-2016 metų, ir dar iki šiol vyksta konsultacijos.

„Gali būti, kad čia irgi bus viena iš tų bylų, kuri bus amžina“, – sakė S. Besagirskas.

Susitikimas pas prezidentą nuvylė

Vilniaus pramonės ir verslo asociacijos prezidentas neatmeta, kad užsitęsus Kinijos sankcijoms kai kurie verslai gali bankrutuoti.

„Bankrutuoti, aišku, niekas nenori, bando ieškoti aplinkinių kelių, kaip pasiekti Kiniją, arba, kaip iš Kinijos pasiekti Lietuvą. Kai kas galvoja apie išsikėlimą iš Lietuvos. Visi po truputėlį darosi namų darbus“, – teigė S. Besagirskas.

Jis buvo atviras, kad sausio 19 dienos susitikimas pas prezidentą nuvylė.

„Verslas suprato, kad niekas nesikeis, nors turėjo tikrai tam tikrų lūkesčių, kad vis dėl to bus rastas kažkoks kompromisas. Kad vis dėlto prezidentas, kuris, pagal Konstituciją, atsako už Lietuvos užsienio politiką, imsis ryžtingų veiksmų.

Tai reiškia, kad arba atšauks tą pavadinimą, sakykime, pakeis vieną žodį, apie ką buvo daug kartų kalbėta, arba sugalvos ir įtikins partnerius, tai yra Vyriausybę, kad pavadinimas būtų kažkoks kompromisinis, kad būtų ir taivaniečiams, ir kinams, ir mums gerai“, – sakė S. Besagirskas.

Iškalbinga žinutė iš vokiečių verslininko

Pasak laidos pašnekovo, situaciją gerai įvardino vienas vokiečių verslininkas, kuris, pakalbėjęs su savo šalies politikais, išgirdo štai tokį atsakymą: „nuo šiol jūs turėsite labai daug draugų politiniame ir nė vieno draugo verslo lygmenyje“.

„O, kaip žinome, didžiosios Europos valstybės yra pragmatiškos. Jos pirmiausia žiūri verslo, o verslas tarnauja politikai. Pas mus yra atvirkščiai. Taip kad aš manau, kad Lietuva šiuo atveju bus paaukota ekonomiškai, ir turėsime verstis vieni.

O PPO tai yra tas įrankis, kuris parodo, kad mes kažką bandome daryti, bet ne tas, su kuriuo galima pasiekti rezultatą“, – sakė S. Besagirskas.

Jis pastebėjo, kad kinai įvardino, kad problema yra ne ekonominė, o politinė.

„Manau, kad reikėtų grįžti prie pavadinimo keitimo, surasti arba kompromisinį variantą, arba iš esmės pakeisti tą pavadinimą, pervadinti Taipėjaus atstovybe, ir galbūt išnaudoti šią progą, kad Lietuva galėtų sėstis prie derybų stalo „vienas su vienu“ su Kinija, ir galbūt išsiderėti dar kažko“, – kalbėjo S. Besagirskas.

Įmonės nebendradarbiauja

2021 metų gruodį eksportas iš Lietuvos į Kiniją, pagal Kinijos muitinės duomenis, siekė tik 3 milijonus eurų, kas yra 11,5 karto mažiau nei 2020 m. tuo pačiu metu.

„Skaičiai gali būti labai dideli. Kita problema, kad pačios įmonės nekomunikuoja. Jos nemato prasmės komunikuoti, nes tai yra laiko gaišimas, biurokratija, ir nelabai mato realių kelių, ką Lietuva gali padaryti. Mes suprantame, kad PPO nėra tas dalykas, kuriuo mes tikime.

Ir tai irgi šiek tiek apsunkina procesą, nes mes nuostolių negalime paskaičiuoti. Nes kai kurios įmonės bandys ieškoti aplinkinių kelių, kai kurios pasitrauks, bet taip ir neišsakiusios, kaip ir kas yra.

Kažkiek eksporto galbūt ir sugebėsime atstatyti, tai vykdydami netiesiogiai. Dėl importo situacija irgi yra nevienareikšmiška. Vienos įmonės skundžiasi, kad importas sustojęs, kitos sako, kad absoliučiai neturi jokių problemų, ir šiandien dienai jų komponentai, žaliavos keliauja į Lietuvą“, – pasakojo S. Besagirskas.

Verslininkų atstovas sutiko, kad su Taivanu reikia draugauti.

„Bet Taivanas niekada neatsvers Kinijos, tai yra visai kito lygio rinkos. Taivanas, 200 mln., tai yra labai juokinga suma verslui. Kiekviena didesnė įmonė investuoja per kelis metus ir didesnes sumas.

Kiek kalbėjome su įmonėmis, tos pačios įmonės, kurios yra tarkime Kauno LEZ'e, savo planuose turi gerokai didesnes sumas negu 200 mln.“, – sakė S. Besagirskas.

Apie viltis dėl Taivano rinkos

Jo nuomone, nerealu tikėtis, kad Taivanus nupirktų visas prekes, ką lietuviai parduoda Kinijai.

„Kai kurių prekių jiems tiesiog nereikia. Antras dalykas, tai yra nepalyginamai mažesnė rinka. O apie tai, kad jie čia perkels luistų gamybą, tai yra labiau graži pasaka. Kas nesusidūrė su luistų gamyba, tai gali ja tikėti, bet tarkime amerikiečiai bandė persikelti luistų gamybą atgal iš Taivano į JAV, ir jų studija parodė, kad tam reikia mažiausiai 20 metų ir didžiulių investicijų“, – kalbėjo S. Besagirskas.

Laidos pašnekovas įvertino, kad Lietuvos užsienio politika yra nekryptinga.

„Pokalbių labai daug nevyksta. Verslas labiau kartais pakviečiamas parodyti, kad vyksta konsultacijos, o ne konsultuotis“, – sakė S. Besagirskas.
 

Organizatorių nuotr.

Sidebar placeholder