Ar finansų audra jau už horizonto? Privatus kreditas, „BlackRock“ ir pensijų fondų egzaminas

Šiandien matomi ženklai – ribojami išėmimai iš didžiųjų fondų, tokių kaip „BlackRock“ ar „Blackstone“ – verčia sunerimti ne tik Wall Street'o ryklius, bet ir eilinius indėlininkus.

Kas tas „privatus kreditas“ ir kodėl jis čiaudi?

Paprastai tariant, privatus kreditas yra paskolos, kurias įmonėms teikia ne tradiciniai bankai, o investiciniai fondai. Tai lankstesnis, bet rizikingesnis mechanizmas.

Problema: Fondai skolina įmonėms ilgam laikui (5–7 metams), tačiau jų investuotojai pinigų užsinori „čia ir dabar“ (kas ketvirtį).

Simptomas: Kai dėl karo baimės ar kylančių palūkanų investuotojai užplūsta fondus prašydami grąžinti lėšas, fondai „užrakina duris“ – aktyvuoja išėmimo ribojimus.

Pavyzdys: „BlackRock“ valdomas fondas per dieną nuvertėjo 7 %, kai tik pritaikė šiuos ribojimus. Tai sukelia grandininę nepasitikėjimo reakciją.

„Didysis trejetas“: valdžia be atsakomybės?

„BlackRock“, „Vanguard“ ir „State Street“ valdo turtą, kurio vertė didesnė nei daugelio valstybių BVP. Svarbu suprasti esminį jų veikimo principą:

Svetimi pinigai: Jie valdo investuotojų trilijonus, o ne savo nuosavą kapitalą.

Balsavimo teisė: Nors pinigai svetimi, balsuoti už įmonių valdybas ir strategijas gali būtent šie fondai.

Saugiklis: Krizių metu sudega klientų pinigai, o patys valdytojai tiesiog gauna šiek tiek mažesnius valdymo mokesčius. Paradoksalu, bet krizė jiems – galimybė pigiai supirkti nuvertėjusį turtą per savo alternatyvių investicijų padalinius.

Kuo tai rizikinga Lietuvos pensijų fondams?

Dauguma Lietuvos II pakopos pensijų fondų dalyvių (apie 60–80 % portfelio) investuoja per ETF (biržoje prekiaujamus fondus), kurių didelė dalis priklauso tam pačiam „BlackRock“ („iShares“ ženklas).

Vienetų vertė: Krizės metu jūsų sukauptų „vienetų“ skaičius nesikeičia, bet jų vertė eurais gali kristi perpus per vieną naktį.

Atsigavimo laikas: Istorija rodo, kad po didžiųjų krizių fondai „atsistato“ per 5–8 metus. Jei į pensiją išeinate būtent tada – praradimas tampa galutinis.

Infliacijos peilis: Net jei fondas po kelerių metų grįžta į pradinę vertę, tie patys 1000 eurų po dešimtmečio turės gerokai mažesnę perkamąją galią.

Audros ženklai 2026-aisiais

Dabartinė situacija primena 2007-uosius:

Refinansavimo krizė: Baigiasi pigių paskolų era. Įmonės, pasiskolinusios prie mažų palūkanų, dabar turės jas persirašyti gerokai brangiau. Tai gresia bankrotų banga.

Panikos plitimas: „Morgan Stanley“, „Blackstone“, „JPMorgan“ – visi signalizuoja apie didėjantį spaudimą.

Pinigų bėgimas: Kapitalo judėjimas iš Artimųjų Rytų į Šveicariją rodo, kad didieji žaidėjai ieško „saugaus uosto“.

Šaltinis: Parengta pagal Algimanto Rusteikos rašinį