Autonominių sunkvežimių Europos keliuose tikimasi 2030-aisiais

Sparčios autonominių sprendimų komercializacijos tikimasi per artimiausius kelerius metus. 

Planuojama, kad visavertiškai autonomiškas transportas bus integruotas į logistiką tarp iš anksto nustatytų taškų Europoje apie 2030-uosius.

Savo ruožtu gamintojai prognozuoja, kad dėl naujų teisės aktų ir technologijų pažangos tai turės didelį poveikį pramonei. 

Autonominis transportas dabar yra neišvengiamas pokytis, o gamintojų veiksmai rodo, kad jie pasiryžę svariai prisidėti prie šios transformacijos.

Kol kas Europos Sąjungoje dar trūksta konsensuso dėl tokio transporto naudojimą numatančių teisės aktų, taip pat lieka atvirų standartizavimo klausimų. 

Kai šios sritys bus sureguliuotos, atsiras daugybė technologijų taikymo galimybių, o tuomet svarbiausias klausimas bus, kaip autonomišką transportą efektyviai integruoti į logistikos tinklus?

Todėl tikėtina, kad jau dabar šiuos uždavinius sprendžiantys gamintojai pateiks atsakymus pirmieji.

Žinoma verslo konsultacijų bendrovė „McKinsey“ skaičiuoja, kad iki 2035 metų autonomiško mobilumo sprendimai rinkos dalyviams atneš maždaug 275–367 mlrd. eurų pajamų. 

Jų vertinimu, net ir po sudėtingų laikotarpių, kai pailgėjo gamybos terminai ir autonominių transporto priemonių išleidimo laikas į kelius, rinkos dalyviai vis dar sutinka, kad tai yra perspektyvi technologija, galinti pakeisti transporto naudojimą, vartotojų elgesį ar net visą visuomenę.

Pagrindinis dėmesys – sprendimui tarp pastovių taškų

Visgi „McKinsey“ specialistai perspėja, kad tol, kol autonominio transporto naudą supras paprasti vartotojai ir įmonės, gamintojams ir tiekėjams dar teks kalnus nuversti: kurti naujus verslo modelius, įtikinti dėl potencialios naudos ir kt. Tačiau šios technologijos aukso dienos, ekspertų vertinimu, jau ne už kalnų.

Autonomiško mobilumo sprendimai vystomi gana ilgą laiką, tačiau dar niekada sąlygos jiems įgyvendinti nebuvo tokios palankios kaip dabar.

Tai lemia ir ištobulinti transporto priemonėse montuojami jutikliai, ir išaugęs kompiuterinių sistemų duomenų apdorojimo greitis, taip pat ne mažiau svarbu ir tai, kad vis daugiau bendrovių noriai pačios dalyvauja gamintojams išbandant autonomines transporto priemones realiomis sąlygomis.

Štai Švedijos gamintoja „Scania“ paskelbė, kad spartina autonominio transporto, judančio iš vieno pastovaus taško į kitą (angl. hub-to-hub), diegimą – paleidžia specialią komercinę bandomąją programą. 

Švedai nori paspartinti jų klientų kasdieniais poreikiais veikiančio transporto vystymą, tad jį išmėginti realiomis sąlygomis bus ypač naudinga tiek gamintojams, tiek naudotojams. 

Toks būdas leidžia kurti siauresnės apimties veiklos koncepcijas ir atnešti realios naudos platesniam klientų ratui per trumpesnį laiką.

Autonomiškumo privalumai

Transporto automatizavimas, manoma, smarkiai pagerins saugą, tvarumą ir logistikos veiksmingumą. Autonomiškos transporto priemonės važiuoja saugiau, nes joms nebūdingos žmogiškosios klaidos.

Ekspertai skaičiuoja, kad 94 proc. visų eismo įvykių šiandien vis dar įvyksta dėl žmogiškųjų klaidų. Mažiau žalos, sužalojimų ir žuvusiųjų keliuose būtų pakankama priežastis sparčiau vystyti autonomines transporto priemones. 

Tinkamai suprogramuota įranga negali nukrypti nuo suformuotų reikalavimų: pavyzdžiui, ji privalo laikytis saugaus ir pastovaus greičio, atstumo nuo kitų automobilių bei padėties eismo juostoje.

Šios sistemos niekada nepavargsta ir nesiblaško, o naudojant visą plejadą pažangių jutiklių – radarų, lidarų ir vaizdo kamerų – gali tiksliai ir greitai reaguoti į staiga pasikeitusią eismo situaciją ar kelio pokyčius.

Tvarumo nauda taip pat kaip ant delno. Automatizuotas sunkvežimis gali prekes vežti tokiu greičiu, kuris leidžia optimizuoti degalų sąnaudas, taip pat jis sprendžia eismo spūsčių ir oro taršos problemas, nes gali važinėti ne piko metu ir gali būti varomas hibridine arba visiškai elektrine pavara. Pastaroji ypač tinka autonomiškumui.

24 valandas per parą, 7 dienas per savaitę, optimizuotais maršrutais riedantis transportas leis pagerinti nuolat įtemptomis sąlygomis dirbančios logistikos pramonės pelno maržas.

Šlifuos produktus realiomis sąlygomis

Tačiau yra ir svarbesnių praktinių aspektų. Štai „Scania“ programa pradedama vykdyti ir dėl to, kad patys klientai vis dažniau ieško patikimų partnerių, norinčių jų veiklai pritaikyti savarankiškas transporto priemones. 

Naujoji programa išsiskiria savo pritaikomumu prie konkrečių klientų maršrutų ir transporto profilių.

„Esame įsipareigoję kurti visiškai integruotus autonominius produktus. Tai reiškia, kad įdiegta technologija bus palaikoma tiesiai iš gamyklos. 

Ši verslo priemonė sukurta taip, kad mūsų klientai galėtų ir toliau naudotis jau turima infrastruktūra ir sau būdingomis veiklos apimtimis“, – sako „Scania“ viceprezidentas ir autonominių sprendimų vadovas Peteris Hafmaras.

Tikimasi, kad autonominiai produktai įmonėms padės pagerinti veiklos našumą, sumažinti transporto išmetamą teršalų kiekį ir pagerinti saugumą keliuose. 

Be to, autonominiai sunkvežimiai padeda spręsti vis didėjančio vairuotojų stygiaus visame pasaulyje klausimą.

Tolimesnė technologijos plėtra

Autonominio transporto produktus Švedijos keliuose jau nuo 2021 metų bandanti „Scania“ per 2024 metus plės bandomąsias operacijas su klientais kitose Europos šalyse.

Bendradarbiaujant su JAV įsikūrusia bendrove „Plus“, kuri į „Scania“ integruoja savo 4-ojo lygio visiškai autonominę technologiją „SuperDrive“, savivaldžiai sunkvežimiai jau bandomi Europos viešuosiuose keliuose su kabinoje važiavimą prižiūrinčiu vairuotoju. 

Abi bendrovės treniruosis atlikdamos tradicines operacijas su automobilių parkais, tada pradės serijinę gamybą ir pasaulinį technologijų diegimą.

„Scania“ autonominiai transporto sprendimai yra svarbus indėlis pereinant prie saugesnio, efektyvesnio ir tvaresnio transportavimo. 

Mūsų produktai buvo kuriami bendradarbiaujant su pirmaujančiais technologijų tiekėjais, ypatingą dėmesį skiriant kasybai ir logistikos programoms tarp paskirstymo centrų“, – pažymi P. Hafmaras.

Naujuoju projektu bendrovė siekia išplėsti ir ateities poreikiams pritaikyti tai, ką ji darė geriausiai iki šiol – integruoti mobilumo produktus į savo klientų veiklą. 

Kiekvienas parko valdytojas svajoja tvarkyti transporto judėjimą be jokių apribojimų, nori, kad jis maksimaliai atitiktų būsimus reglamentus. O tai iš esmės ir gali dar geriau atliepti autonominio mobilumo priemonės.

Ne vieną sunkiojo transporto prekių ženklą valdančios TRATON grupės ekspertų skaičiavimais, 2026 metais krovinius pervežančios autonominės transporto priemonės galės nuvažiuoti 78 mlrd. kilometrų.

Jau priima kasybos segmento užsakymus

Įmonės, siekiančios pirmosios įdiegti naujausias technologijas savo veikloje, gali pateikti užsakymus „Scania“ 40 tonų autonominiam sunkiajam savivarčiui įsigyti. ​​Kasybai skirtų modelių gamą netrukus papildys ir 50 tonų sunkvežimis.

Pirmiausia „Scania“ ėmė pardavinėti savo autonominius kasybos savivarčius Australijoje, o pirmieji pristatymai numatomi 2026 m. Kitas regionas greičiausiai bus Lotynų Amerika, kurioje bendrovė turi didelę rinkos dalį.

Kasyklos jau seniai buvo laikomos viena iš perspektyviausių autonominių transporto priemonių naudojimo sričių, nes jos gali prisidėti prie saugesnių darbo sąlygų ir efektyvesnės veiklos.

„Scania“ kasybos savivarčiai su mažesniais civilinės klasės sunkvežimiais turi pranašumų, palyginti su tradiciniais pramonės sunkiasvoriais sunkvežimiais emisijos ir našumo atžvilgiu. 

Naudojant juos galima sumažinti bendrą kasybos pėdsaką, taip pat energijos ir infrastruktūros poreikį, o tai reiškia, kad tinkamose vietose gali sumažėti kapitalo ir veiklos išlaidos.

Autonominius sunkvežimius lengva pritaikyti prie kasyklos eksploatacijos sistemos, nes juos galima suderinti su kitomis sistemomis ir transporto priemonėmis.

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder