„Ford“ automobiliai Lietuvos naudotų automobilių rinkoje ir odometro rodmenų klastojimo grėsmės

Pardavėjas tikino esąs pirmasis savininkas, o automobilį naudojęs retai – esą juo tik savaitgaliais vežiodavęs šeimą. Pirkėjas iš Kauno sumokėjo avansą, nuvažiavo transporto priemonės apžiūrėti ir galiausiai pats ja parvažiavo namo. Tačiau jau per pirmąsias dvi savaites ėmė girgždėti priekinė pakaba, o sukant į kairę iš vairo mechanizmo sklido keisti garsai.

Autoservise mechanikas, patikrinęs techninio aptarnavimo istoriją, aptiko prieš keturiolika mėnesių Vokietijoje atliktos techninės apžiūros įrašą, kuriame buvo užfiksuota net 289 000 kilometrų rida. Paaiškėjo, kad buvęs automobilių nuomos punkto automobilis, kuriam kažkas „atsuko“ daugiau nei 200 000 kilometrų.

Tokių istorijų Lietuvoje kasmet pasitaiko nuolat, o amerikietiški bei europietiški visureigiai patenka į dažniausiai klastojamų modelių kategoriją. Europos Parlamento tyrimų tarnybos vertinimu, odometro rodmenų klastojimas Europos Sąjungos vartotojams kasmet kainuoja nuo 6 iki 9 milijardų eurų, o tarpvalstybinėje naudotų automobilių prekyboje net nuo 30 iki 50 procentų transporto priemonių parduodamos su suklastota rida. Lietuvoje situacija dar prastesnė nei ES vidurkis, kadangi apie 76,7 proc. visų naudotų automobilių yra importuojami iš užsienio – daugiausia iš Vokietijos, Belgijos ir JAV.

© Eimanto Chachlovo nuotr.

Remiantis naujausiais duomenimis, apie 7 proc. Lietuvoje patikrintų automobilių turi ridos klastojimo požymių. Visgi, kai kurie rinkos stebėtojai mano, kad tikrasis skaičius gali siekti 10 ar net daugiau procentų, nes toli gražu ne visi pirkėjai prieš pirkdami tikrina transporto priemonės istoriją.

Lietuvoje „Regitra“ ir techninės apžiūros centrai fiksuoja odometro rodmenis, tačiau importuojamų automobilių atveju kyla bėda – pirmasis Lietuvoje užfiksuotas rodmuo jau gali būti suklastotas. Jei automobilio rida buvo „atsukta“ dar prieš jam kertant sieną, Lietuvos sistemos to neužfiksuos, nebent pirkėjas ar pats pardavėjas pasidomėtų užsienio šalių duomenų bazių istorija. 

Kai kurios ES valstybės, pavyzdžiui, Belgija (su „Car-Pass“ sistema) arba Nyderlandai („Nationale Auto Pas“), turi centralizuotas duomenų bazes, kurios leido pastebimai sumažinti sukčiavimą vidaus rinkoje. Deja, tarpvalstybinis duomenų mainų mechanizmas vis dar neveikia taip, kaip turėtų. 

Europos Parlamentas jau ne kartą ragino sukurti bendrą ES masto odometro duomenų bazę, kuri veiktų jau egzistuojančios EUCARIS sistemos pagrindu, bet kol kas tai tėra planai ir rekomendacijos.

„Ford“ markės automobiliai Lietuvoje išlieka vieni populiariausių tarp importuojamų naudotų transporto priemonių, ypač tokie modeliai kaip „Focus“, „Kuga“ ir „Mondeo“. „Focus“ ilgus metus buvo vienas perkamiausių kompaktinių automobilių Europoje. 

Nors gamintojas 2025 metų pabaigoje ir nutraukė šio modelio gamybą Vokietijoje, naudotų automobilių rinkoje jų tikrai netrūks dar dešimtmetį ar ilgiau. Tai ir sukuria problemą, apie kurią atvirai kalbama retai, nors naudotų automobilių pardavėjai ją žino. 

Kai modelis tampa toks populiarus, o jo pasiūla – didžiulė, sukčiams gerokai lengviau paslėpti automobilį su suklastota rida tarp dešimčių ar šimtų panašių skelbimų. Tuo tarpu pirkėjas, ieškodamas geriausio kainos ir kokybės santykio, neretai pro akis praleidžia įtartinas vietas.

Vienas automobilių pardavėjas iš Klaipėdos pasakojo, kad per pastaruosius trejus metus jo aikštelėje pasitaikė bent penki ar šeši automobiliai, už kuriuos teko grąžinti pinigus arba išmokėti kompensacijas pirkėjams dėl ridos neatitikimų.

Trys iš jų buvo populiarūs kompaktiniai visureigiai, kiti du – vidutinės klasės sedanai, ir visi penki buvo atvežti iš Vokietijos per tarpininkus Lenkijoje.

Pasak jo, problema ne ta, kad Vokietijoje automobiliai būtų prastesni ar jų rida dažniau klastojama. Bėda ta, kad transporto priemonei kirtus dvi ar tris sienas, jos istorijos duomenys dažnai tiesiog „pradingsta“.

Net jei Vokietijos TÜV (techninės apžiūros) įrašai ir egzistuoja, gauti juos būnant Lietuvoje nėra taip paprasta. Kiekvienas VIN kodas turi savo istoriją, tačiau ši istorija per sienas ne visada keliauja kartu su automobiliu.

Sukčiavimo automobilių rinkoje prevencijos specialistas iš „vinnumber.net“ pažymėjo, kad „Ford“ markės transporto priemonės yra tarp dažniausiai tikrinamų Lietuvoje. Maždaug 8 proc. visų „Ford“ istorijos užklausų atskleidžia bent po vieną ridos neatitikimą. 

Tai nereiškia, kad visų šių automobilių rida būtinai buvo klastota, tačiau bet koks neatitikimas tarp aptarnavimo įrašų, techninių apžiūrų ir pardavimo momentu nurodomos ridos pirkėjui turėtų kelti rimtų dvejonių. 

Problema ta, kad daugelis pirkėjų istorija pasidomi tik tuomet, kai susiduria su gedimais, o tada jau būna per vėlu.

Vidutinis nuostolis, patiriamas Europoje nupirkus automobilį su suklastota rida, siekia apie 3300 eurų. Tačiau tai – tik tiesioginis permokėjimas už pačią transporto priemonę, neįskaičiuojant papildomų remonto išlaidų, kurios atsiranda dėl nežinomo tikrojo detalių nusidėvėjimo lygio.

Daugiau nei penkiolika metų su naudotų automobilių importu iš Vokietijos dirbantis Tomas Kazlauskas teigia, kad situacija per pastaruosius penkerius metus ne gerėja, o tik prastėja. 

Skaitmeniniai odometrai, kurie kadaise atrodė esantys patikimesni už mechaninius, iš tikrųjų yra klastojami gerokai lengviau. 

Rinkoje apstu pigių įrenginių, kuriuos prijungus prie automobilio diagnostikos jungties galima vos per kelias minutes pakeisti ridos rodmenis visuose transporto priemonės moduliuose.

T. Kazlauskas prisimena atvejį, kai vienas jo tiekėjas Lenkijoje pasiūlė du beveik identiškus kompaktinius visureigius iš to paties Vokietijos autoparko: vieno jų rida buvo 180 000 km, kito – 95 000 km, nors abu buvo pagaminti tais pačiais metais ir turėjo beveik identišką komplektaciją. Kainų skirtumas siekė apie 4000 eurų. 

T. Kazlauskas sako tuomet tiesiog atsisakęs pirkti abu, nes nebuvo įmanoma patikrinti, kurio iš jų rida tikra, o galbūt abiejų odometrai buvo „atsukti“.

Pirkėjams, ieškantiems naudoto automobilio Lietuvoje, didžiausia rizika yra ne ta, kad transporto priemonė bus po avarijos ar turės paslėptų defektų (nors pasitaiko ir to). 

Kur kas didesnis pavojus sumokėti kaip už automobilį, nuvažiavusį 80 000 kilometrų, o realybėje gauti tokį, kuris įveikęs visus 180 000.

Skirtumas tarp šių dviejų skaičių reiškia ne tik permokėjimą pirkimo momentu. Tai taip pat lemia kur kas greičiau ateinantį brangaus techninio aptarnavimo laiką, neplanuotą detalių nusidėvėjimą, mažesnę liekamąją vertę ir netgi potencialias saugumo problemas, jeigu kritinės dalys – tokios kaip stabdžiai ar pakaba – jau yra ties savo susidėvėjimo riba. 

Vienas Vilniaus autoserviso mechanikas pasakojo, kad jam teko matyti kompaktinių sedanų, kurių odometras rodė 70 000 kilometrų, tačiau stabdžių diskai buvo nudilę taip, lyg automobilis būtų nuvažiavęs 200 000 ar net daugiau. 

Tokiais atvejais jis tiesiog parodo savininkui realius faktus ir leidžia jam pačiam pasidaryti išvadas.

2024 metais Europos Komisija sulaukė dar vieno parlamentinio klausimo dėl odometro rodmenų klastojimo prevencijos. Atsakyme buvo pripažinta, kad ši problema tebėra opi, tačiau konkretūs veiksmai vis dar lieka diskusijų lygmenyje. 

Tuo tarpu Lietuvoje bei kitose Baltijos šalyse pirkėjai ir toliau paliekami vieni su šia rizika, tad vienintelė reali apsaugos priemonė – nepriklausomas automobilio istorijos patikrinimas dar prieš pasirašant pirkimo-pardavimo sutartį. 

Žinoma, net ir tai nesuteikia šimtaprocentinės garantijos, nes ne visi duomenys yra viešai prieinami, o ir ne kiekvienas klastojimas palieka aiškius pėdsakus. Tačiau bet koks patikrinimas yra geriau nei jokio. 

Nors kai kurie pardavėjai jau įprato kartu su automobiliu pateikti ir jo istorijos ataskaitas, tai vis dar tėra mažuma, o didžioji dalis pirkėjų jos nepasigenda ir nereikalauja iš pardavėjo.