Kaip eksploatuoti keturratį žiemą, kad šaltasis sezonas jam netaptų paskutinis?

Keturratis tarp atvirų transporto priemonių yra išskirtinis tuo, kad jis nėra sezoninis. Juo galima važiuoti visais metų laikais, per bet kokį paviršių, tad žiema ir sniegas jam nebaisūs. Entuziastai sako, kad žiemos sezonas netgi smagiausias. Tačiau šaltukas kartu su sniegu bei ant kelio pilamomis druskomis keturračiui gali sukelti komplikacijų. Tad kaip teisingai eksploatuoti jį žiemą?

Padangų žymėjimas – svarbus

Visų pirma, norint keturračiu važinėti žiemą ir išriedėti į viešo naudojimo kelius, reikėtų pasitikrinti, ar padangos tam yra pritaikytos. Įprastai minėti ratuočiai „apaunami“ purvo padangomis, tačiau ne visos jos tinka žiemai.

„Tereikia pasitikrinti, ar ant jūsų keturračio sumontuotos padangos turi žieminį žymėjimą – snaigės ženklelį ant kordo. Didžioji dalis naujų į Europos Sąjungą importuojamų padangų jį turi, bet yra dar ir tokių, su kuriomis viešuose keliuose važiuoti negalima“, – sako keturračių ekspertas, parduotuvės „Motorider“ specialistas Adomas Gančierius.

Pašnekovas pažymi, kad iš esmės snaigę turinčios ir jos neturinčios purvo padangos mažai kuo skiriasi, tačiau mūsų krašte šaltuoju metų laiku legalu važinėti tik žiemai pritaikytomis padangomis. Taip pat žiemą rekomenduojama padangose laikyti mažesnį oro slėgį – apie 0,5 baro. Tai pagerins sukibimą slidžiuose keliuose.

Pasirūpinkite šiluma

Kad ir koks tvirtas būtų keturratis, žiema negailestinga visai technikai be išimties. Šaltukas trikdo elektros sistemų veiklą, šąla skysčiai, įšalęs metalas tampa jautresnis, o Lietuvoje ant kelių pilamos druskos mėgsta jį graužti. 

Eksploatuojant tokią atvirą transporto priemonę taip pat kaip vasarą, vieną dieną ji gali tiesiog neužsivesti. Ilgainiui variklis gali pradėti rodyti kaprizus, ant rėmo gali atsirasti korozijos židinių. Norint to išvengti, žiemą keturratį reikėtų prižiūrėti šiek tiek atidžiau.

„Kaip ir su bet kokia technika, žiemą, jei keturratis yra laikomas vėsesnėje patalpoje ar lauke, prieš važiuojant reikėtų užkūrus pašildyti variklį. Kad alyva sušiltų ir pasiskirstytų, kad aušinimo skystis pašiltų, patariama minutę ar dvi keturratį „pakūrenti“. 

Sklando gandų, kad žiemą reikėtų naudoti kitokią, skystesnę variklio alyvą, bet tokios kalbos yra atėjusios iš Skandinavijos. Mūsų dabartinės žiemos nebėra tokios atšiaurios, tad įprasta alyva tikrai gerai tarnaus“, – patarimais dalijasi A. Gančierius.

Važiavimas žiemą toks pat kaip ir vasarą, tik reikia įvertinti gerokai sumažėjusį sukibimą su keliu ir savo vairavimo galimybes. Specialisto teigimu, daugiau komforto norintys vairuotojai Lietuvoje itin dažnai pasirenka šildomas rankenėles, taip pat populiarūs jų užvalkalai bei priekinis stiklas nuo vėjo. 

Tokie aksesuarai nėra brangūs: pavyzdžiui, „Motorider“ parduotuvėje rankenėlių šildymo elementus galima įsigyti už 50–100 eurų, rankų apsaugas nuo šalčio, vėjo ir purvo – už 40–80 eurų, brangesni yra stiklai – kainuoja nuo 140 iki 260 eurų.

Grįžus iš pasivažinėjimo, svarbiausia gerai nuplauti transporto priemonę, nes purvas ir nuo kelio prilipusios druskos gali paskatinti metalinių komponentų koroziją.

Daugiau su keturračio eksploatacija žiemą susijusių niuansų atsiranda kalbant ne apie važiavimą, o apie jo laikymą. Pavyzdžiui, jei keturratis laikomas lauke, rekomenduojama ant jo uždėti užvalkalą. Jis kainuoja 60–130 eurų. 

A. Gančierius sako, kad iš esmės užvalkalų funkcionalumas nesiskiria, tad tikrai galima rinktis ir pigesnį daiktą. Svarbu prieš uždengiant keturratį jį gerai nuplauti.

Jautriausias komponentas – akumuliatorius

Taip pat reikėtų pasirūpinti ir energija. Keturračiuose naudojami maži motociklų kategorijos akumuliatoriai, kurie yra jautrūs šalčiui, tad šią transporto priemonę palikus stovėti ilgiau, pavyzdžiui, kelioms savaitėms, jos daugiau galite ir nebeužkurti.

„Modernūs keturračiai turi kompiuterius, kai kurie ir sekimo įrangą, o ta elektronika naudoja akumuliatoriaus energiją, net jei degimas išjungtas, tad žiemą retas mėnesį išlaikys. Patartina akumuliatorių įkrauti dažniau. Arba geriausia – tiesiog prijungti įkroviklį“, – aiškina A. Gančierius.

Žinoma, galima vadovautis klasikine daugiabučių kiemų praktika ir, kaip automobilių savininkai, išiminėti akumuliatorių ir neštis jį namo. Tačiau toli gražu ne visuose keturračiuose baterijos sumontuotos patogioje vietoje, kartais jų išėmimas yra komplikuotas.

„Dauguma motociklinių įkroviklių turi papildomus laidus, kurie prisijungia prie akumuliatoriaus, nereikia jo išiminėti, nieko ardyti, tiesiog galima juos išvesti į patogią vietą ir ten palikti. Grįžus po pasivažinėjimo – pajungti ir nesukti galvos“, – patogiausia praktika dalijasi pašnekovas.

Akumuliatoriaus įkrovikliai, priklausomai nuo modelio ir specifikacijų, parduotuvėse kainuoja tarp 30 ir 80 eurų. Žinoma, jeigu šalia nėra elektros lizdo, galima už 80–100 eurų įsigyti išorinę bateriją, kurią galima panaudoti keturračio užvedimui, kai pagrindinė baterija yra išsikrovusi. 

Tačiau verta žinoti, kad visiškas iškrovimas padaro didelę žalą akumuliatoriaus ilgaamžiškumui, todėl taip pragyvenus vieną žiemą, prieš kitą gali tekti pirkti naują.

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.
Sidebar placeholder