Lenktynininkas apie keturračius darbui ir pramogai: galingiausias – nebūtinai geriausias

Keturratis – itin universalus

Prieš dešimtmetį keturračiai kėlė daugiau galvos skausmo nei malonumo vien dėl teisinių pinklių. Tačiau dabar problema išspręsta: sunkieji keturračiai registruojami savivaldybėse kaip traktoriai, juos galima vairuoti keliuose su B kategorijos vairuotojo pažymėjimu.

Žmonėms tapo paprasčiau juos eksploatuoti, atsivėrė rinka ir keturračių pardavimas pradėjo augti.

Privalumai turint, pavyzdžiui, sodybą ar atokiau esantį namą su dideliu žemės sklypu, – nenuginčijami. Jei tai nėra ūkis, kuriam reikia rimto traktoriaus, geras keturratis su priedais gali beveik viską: ant jo galima montuoti sniego valytuvus, barstytuvus, rotorines šluotas, priekabas, o prie priekabų – ir kranus sunkiems daiktams kilnoti, galima tvirtinti netgi plūgus, akėčias ar kitus žemės ūkio padargus.

Tad keturratis iš tiesų ne tik registruojamas kaip traktorius – jo funkcionalumas prilygsta traktoriui. Be to, ši nesunki, greita ir dideliu pravažumu pasižyminti transporto priemonė naudojama ir pramogoms.

Galingas nėra būtinas, bet toks – smagiau

Į ką reikėtų atkreipti dėmesį renkantis keturratį sau ir savo ūkiui? Ar pakanka pažvelgti į skaičius? Ar bazinis, pigus modelis gali atlikti viską, ar vis dėlto verčiau pirkti galingiausią versiją?

„Pirmiausia, labai svarbu suprasti, kam yra naudojamas keturratis. Nes dažnai jis perkamas važinėti aplink sodybą, o po kelių mėnesių pajutę smagumą žmonės jau bando važiuoti į varžybas.

Ten keikiasi, kad per mažai galios, blogi techniniai parametrai. Jiems visuomet pasiūlau nusiimti rožinius akinius“, – komentuoja keturračiais lenktyniaujantis Antanas Kanopkinas.

Reikia suprasti, kad standartiniu „Volkswagen Golf“ automobiliu lenktynėse su bolidais nepakovosi. Tačiau iš čia galima išmokti kitą pamoką: net baziniai keturračiai patenkina beveik visus darbinius poreikius, tačiau jų vairuotojai galiausiai neatsispiria pagundai ir papramogauti, taigi su galingesniu varikliu važiuoti bus smagiau. 

Smagiau net ir sukinėtis aplink sodybą. Štai žvelgiant į populiariausių Lietuvoje „CFMoto“ keturračių pardavimo sandorius matyti, kad labiausiai graibstomi visai ne baziniai „CForce 450“, o būtent galingesni modeliai.

Svarbūs visi skaičiai

Teoriškai galingesni modeliai turėtų pasižymėti ir geresniais techniniais duomenimis. Skaičių duomenų lape daug, o į kuriuos labiausiai verta atkreipti dėmesį?

„Vienareikšmiškai svarbus yra kiekvienas vienetas: ir degalų bako talpa, ir pasukamumas, prošvaisa, amortizatorių eiga ir netgi komponentai. Tiesiog tai svarbu skirtingose situacijose“, – paaiškina A. Kanopkinas.

Pavyzdžiui, pasukamumas bus reikšmingas manevruojant miške tarp medžių arba pačiame garaže, prošvaisa bus aktuali braunantis per kelmus ar žlegsint miškovežių provėžomis, užlipimo kampai – kopiant į kalnus, amortizatorių eiga – ropščiantis per akmenis.

Svarbus ir degalų bako dydis, nes keliaujant miškais benzino kolonėlių pakeliui nebus.

„Geriausia – imti dominančių gamintojų lenteles ir lyginti visus parametrus, ieškoti viduriuko. Vienas bus pranašesnis vienose srityse, kitas – kitose. Vieno variklis bus geresnis, antro pakaba bus stipresnė.

Bet galiausiai viskas atsirems į kainą ir laimės kainos bei kokybės santykis: ji, priklausomai nuo gamintojo, gali skirtis netgi dvigubai“, – kalba ekspertas.

„Premium“ modeliais laikomi „Polaris“ ir „Yamaha“ modeliai. Pavyzdžiui, žiūrint į galingą pastarojo gamintojo „Grizzly 700“ modelį galima matyti, kad jis turi nepriklausomą pakabą priekyje ir gale: jos eiga priekyje siekia 193 mm, o gale – 232 mm.

Prošvaisa – 288 mm, o degalų bako talpa – 18 litrų. Tai – geri skaičiai, tačiau toks modelis su 700 cm³ varikliu kainuoja net 13 tūkst. eurų.

Pats brangiausias, galingiausias, 63 kW galios, litro darbo tūrio variklį turintis „CFMoto CForce 1000“ kainuoja pigiau, 12,5 tūkst. eurų. O lygiaverčiu „Yamahai“ būtų galima laikyti naujos kartos „CForce 850 Touring“ modelį, kuris nekainuoja nė 11 tūkst. eurų.

Tačiau jame sumontuotas galingesnis 52 kW galios, 850 cm³ variklis, nepriklausoma važiuoklė 23 cm eiga pasižymi tiek priekyje, tiek gale, prošvaisa – beveik identiška, siekianti 285 mm, keturratis gali tempti 820 kg svorį, jame įrengtas net 26 litrų degalų bakas.

Duomenys panašūs, tačiau kaina – patrauklesnė. Be to, pastarasis modelis pasižymi didesne technologine pažanga: turi pagalbinę, saugumą užtikrinančią stabdymo nuokalne sistemą, reguliuojamą vairo stiprintuvą, jutiklinį spalvotą prietaisų skydelį su „Apple CarPlay“ programėle ir USB jungtis.

Technologijos atėjo ir į keturračių pasaulį

„Technologijos iš tiesų yra aktualios. Jos galbūt neįdomios tik sportininkams, tačiau sportinių keturračių rinka sudaro gal tik 0,3 proc. visos rinkos, daugiausia jie perkami ūkio darbams, pramogoms, kelionėms, taigi šiais atvejais tikrai naudinga turėti dėtuves pirštinėms pasidėti ar USB lizdus telefonui įkrauti“, – sako keturračių lenktynininkas.

Pavyzdžiui, minėtosios „CFMoto“ markės modeliuose pristatyta ir T-BOX funkcija, turinti integruotą 4G modulį. Jis seka transporto priemonės buvimo vietą realiuoju laiku ir gali išsaugoti ne tik kelionės duomenis, bet ir detalius maršrutus. Vėliau, atradus įdomių kelelių, vieškelių, jais galima dalintis ir su draugais.

„Galiausiai, prieš renkantis keturratį rekomenduočiau susiorganizuoti normalų bandomąjį važiavimą. Ilgiau pasėdėjus prie vairo, bus galima pajusti įvairius niuansus, kurių skaičiai neapibūdina: pavyzdžiui, sėdėseną, stabdžius, pakabos darbą, vairavimą.

Ergonomika čia labai svarbi, keturratis turi būti patogus“, – paaiškina A. Kanopkinas.

Populiariausių ūkiui ir pramogoms skirtų keturračių gamintojai nuolat investuoja į ergonomiką ir patogumą: naujausios kartos modeliuose gali būti įdiegti vibracijas mažinantys variklio tvirtikliai, taip pat – šilumą mažinantys variklio dangčiai.

Keturratis vis vien yra motociklas: vairuotojas sėdi kojomis apžergęs variklį, sunkiai dirbant šis kaista, tad gali atsirasti diskomforto pojūtis.

„Taip pat siūlyčiau vengti nepopuliarių gamintojų, nes tuomet susidursite su serviso problemomis, o jei daiktas bus naudojamas intensyviai, natūralu, kad jam reikės priežiūros. Tikrai nenorite jo pastatyti ant kaladžių“, – atkreipia dėmesį A. Kanopkinas.