Vairavimo kultūra Europoje: kaip skiriasi Skandinavijos ir Pietų Europos vairuotojų įpročiai?

Šie regionai priklauso tam pačiam žemynui, tačiau iš Oslo nuskridus į Neapolį gali atrodyti, kad esate ne tame pačiame žemyne, o kitoje galaktikoje.

Šiame straipsnyje Autoplius.lt nagrinėja kuo skiriasi vairavimo įpročiai Šiaurės ir Pietų Europoje bei kokie veiksniai lemia skirtumų atsiradimą. Palyginsime vairavimo kultūrą, saugumą, greičio ribojimus, santykį su kitais eismo dalyviais ir kitas svarbias sritis, kurios formuoja kasdienes vairavimo patirtis šiuose regionuose.

Skandinavijos vairavimo kultūra

Skandinavija yra žinoma dėl savo aukštų gyvenimo standartų, organizuotumo ir socialinės atsakomybės. Tai atsispindi ir vairavimo kultūroje. Šiose šalyse taisyklės yra labai griežtai reglamentuotos, o saugumas – itin akcentuojamas. 

Tad Skandinavijos vairuotojai dažniausiai laikosi taisyklių ir elgiasi atsakingai, nes vairavimo saugumas yra laikomas pilietine pareiga.

Prieš savaitę grįžęs iš Italijos keliautojas, rekordininkas ir žurnalo „Autobild“ redaktorius Vitoldas Milius sako, kad lyginant Skandinavijos bei Pietų Europos vairuotojus reikia suvokti, kad skiriasi gyventojų temperamentai: „Pietiečiai – aštresni žmonės, nei šiauriečiai. Ir vairavime puikiai atsispindi šie charakteriai. 

Nors taisyklės šiose šalyse ir yra panašios – skirtumai jaučiasi stipriai. Skandinavijoje – niekas „nelipa ant galvos“, laikosi atitinkamo atstumo. O jei ir nervuojasi – nebent viduje. Pas juos nėra emocijos“. 

Keliautojas taip pat priduria, kad sudėtingos sąlygos padeda ugdyti skandinavų vairavimo įgūdžius: „šiaurėje vairuotojai gauna gerokai sudetingesnes vairavimo sąlygas, dėl to yra labiau patyrę, ramūs vairuotojai. O jei sąlygos pasikeičia – nieko baisaus nenutinka, nėra jokios panikos“.

Laikomasi taisyklių

Skandinavijos šalyse, kaip ir kitur Europoje, galioja panašios kelių eismo taisyklių, kaip ir pas mus. Tačiau tai, kas daro Skandinaviją išskirtinę – aukštas jų laikymosi lygis. Suomijos, Švedijos ar Norvegijos vairuotojai dažnai vertina „kolegialumą“ kelyje – jie stengiasi būti mandagūs ir atsakingi prieš kitus eismo dalyvius.

Pavyzdžiui, jeigu kelyje yra ženklai, kad greitis yra ribotas, vairuotojai dažniausiai laikosi šių ribų, net kai kelio sąlygos yra puikios, o matomumas – geras. Jie gerbia pėsčiųjų perėjas ir sustoja, kad praleistų pėsčiuosius. Kartais net tada, kai tai nėra privaloma pagal taisykles.

VItoldas Milius, keliaudamas šiaurėje, taip pat pastebėjo vairuotojų atsakingumą: „Šiauriečiai beveik visada laikosi taisyklių. Kartais jie važiuoja 10 km/h greičiau nei leistina, tačiau taip būna daugiausiai greitkeliuose, kur realaus pavojaus tikrai nėra. 

Tačiau tokių vairuotojų, kaip kartais sutinkame Lietuvoje, kai važiuojant automagistrale kažkas prašvilpia 200 km/h greičiu – nėra“.

Žinoma, pavyzdžiui Suomijoje laikytis taisyklių itin padeda progresiniai mokesčiai už kelių eismo taisyklių pažeidimus. Bauda skaičiuojama atsižvelgiant į vairuotojo pajamas. Kuo didesnė alga – tuo didesnė bauda.

Saugumas ir sudėtingos sąlygos

Skandinavijos šalyse, kur žiemos būna itin šaltos ir sniegingos, vairuotojai yra ne tik patyrę, bet ir labai atsargūs. Esant prastam orui greičiai gatvėse pastebimai mažėja. Žiemą šiauriečiai atsakingai renkasi padangas, palaiko atstumą iki priekyje važiuojančio automobilio ir itin atidžiai stebi aplinką.

Skandinavijoje, kaip ir Lietuvoje, yra įprasta prasidėjus šaltam sezonui keisti padangas į žiemines, o gyvenantiems tolimojoje, šiaurinėje skandinavijos dalyje kasmet tenka rūpintis ir papildomu pasiruošimu žiemai.

Patikrinti automobilio akumuliatorių, įsidėti į bagažinę grandines, patikrinti vidaus šildymo sistemą ir net žibintus. Mat diena šaltuoju sezonu šiaurėje trunka labai trumpai.

Elektromobiliai

Skandinavijoje matomas didelis susidomėjimas ekologiškais automobiliais. Ypač – elektromobiliais. Tai yra kultūrinis bruožas, susijęs su regiono dėmesiu aplinkai ir tvarumui. Švedija, Norvegija ir Suomija yra pasauliniai lyderiai, kuomet kalbama apie elektromobilių naudojimą. Gana ironiška, turint omenyje tai, kad nuvažiuojamas atstumas sumažėja būtent ten, kur šalta.

Žinoma, kad šiose šalyse elektromobiliai taptų populiarūs, prisideda ir valstybė. Vyriausybės suteikia įvairias lengvatas ir siūlo subsidijas.

Norvegijoje elektromobiliams netaikomas PVM (siekiantis 25 proc.), nėra importo, kelių mokesčių, leidžiama važiuoti autobusų juostomis ir siūlomas nemokamas parkavimas.

Švedijoje siūloma 6700 eurų paskata, nėra metinio transporto mokesčio ir sumažintas registracijos mokestis. Taip pat yra tam tikros zonos, į kurias galima patekti tik su elektromobiliais.

Pietų Europos vairavimo kultūra

Pietų Europoje vairavimo kultūra pasižymi kardinaliai kitokiais bruožais. Šiose šalyse, kurios apima Italiją, Ispaniją, Graikiją, vairuotojai linkę būti daug spontaniškesni, greitesni ir mažiau laikytis taisyklių. Tai, kas daro Pietų Europą išskirtinę, yra jų „la dolce vita“ požiūris į gyvenimą, kuris puikiai atspindi ir vairavimo stilių – chaotiškumą, greitį ir lengvabūdišką požiūrį į saugumą kelyje.

Prisimindamas kelionę į Europos pietus, V.Milius vairavimą šiame regione apibūdina, kaip gana aktyvų: „jei Europos šiaurėje taisyklių laikomasi labai aiškiai, tai pietuose tos taisyklės nelabai kam ir rūpi. Jiems atrodo, kad čia nieko baisaus nėra. O jei nėra nieko baisaus, tai ir važiuoju, kaip man atrodo tinkama“, – juokauja žurnalistas.

Greitis ir ribojimai

Vairuotojai Pietų Europoje dažnai yra žinomi dėl aktyvaus ir greito vairavimo stiliaus. Italijoje,  Ispanijoje didelė dalis vairuotojų pastoviai viršija leistiną greitį. Jie yra mažiau linkę laikytis griežtų greičio apribojimų, ypač jei kelių sąlygos leidžia važiuoti greičiau. 

Žinant, kaip puikiai italai puikiai moka gaminti sportinius automobilius, suprantamas ir jų noras lėkti greitai.

Vis dėlto reikia paminėti, kad Pietų Europos šalyse taip pat yra daug įvairių greičio apribojimų, ypač miesto zonose ir artėjant prie gyvenamųjų rajonų. 

Tačiau, skirtingai nei Skandinavijoje, kur dauguma vairuotojų griežtai laikosi greičio ribojimų, Pietų Europoje yra daugybė atvejų, kai šie apribojimai ignoruojami.

Elgesys eisme

Pietų Europoje dažnai galima pastebėti, kad vairuotojai nesilaiko atstumų tarp automobilių arba dažnai kerta ištisines linijas. 

Graikijoje, Italijoje ir Ispanijoje gana įprasta matyti, kaip vairuotojai itin greitai keičia juostas, nesilaiko atstumų, o dažnai naudoja ir garso signalą, kad priverstų kitus vairuotojus atsitraukti. 

Vitoldas iš savo kelionės po pietų Italiją prisimena pastovų skubinimą: „atrodo, kad vairuotojai tave pastoviai ragina judėti. Skubina veiksmais ir įvairiausiais garsais, o per kraštus veržiasi emocijos“.

Saugumas

Vairavimo įpročiai atsispindi ir liūdnoje statistikoje. Jei tokios šalys, kaip Suomija, Švedija ar Norvegija gali pasigirti itin mažais žuvusiųjų keliuose skaičiais, tai pietuose skaičiai bene pasidvigubina. 

Per visus 2023 metus eismo įvykiuose Norvegijoje žuvo vos 110 žmonių. Tai – 27 mirtys milijonui gyventojų. Tuo tarpu Italijoje tais pačiais metais keliuose žuvo 3039 žmonės. 52 mirtys milijonui gyventojų. Graikijoje keliuose žuvusiųjų rodiklis dar didesnis – 61 mirtis milijonui gyventojų.

Išvados

Vairavimo kultūra Skandinavijoje ir Pietų Europoje atspindi šių regionų socialines normas, klimato sąlygas, istorinius ir kultūrinius skirtumus bei, žinoma, temperamentą. 

Skandinavijoje vairavimas yra daugiau reglamentuotas, vairuotojai atsakingesni, eismas saugus. Tuo tarpu Pietų Europoje vairuotojai yra greitesni, spontaniškesni ir gerokai dažniau ignoruoja eismo taisykles. 

Tačiau nepaisant skirtumų, abu regionai turi savo unikalius kelius, kuriuose galima patirti skirtingus iššūkius. Tai mums leidžia turėti įdomias vairavimo patirtis ir patirti skirtingą kultūrą net dalyvaujant eisme.