Žiema pravėrė kelių žaizdas: duobėse ratus sugadinę vairuotojai nuostolius skaičiuoja ir tūkstančiais eurų

Vien draudimo bendrovė BTA šiemet jau registravo mažiausiai pusantro šimto įvykių, kai vairuotojas įvažiavo į duobę ir prakirto padangą ar pažeidė ratlankį. Fiksuojama ir įvykių, kai į duobę įvažiavęs arba jos vengdamas vairuotojas nesuvaldė automobilio ir atsitrenkė į kelio atitvarus ar kitas kliūtis.

Kol kas didžiausia šiais metais fiksuota žala siekia 7 tūkst. eurų. Tokį nuostolį patyrė BMW vairuotojas Vilniuje.

Pavojingiausi – žiema ir pavasaris

„Pernai iš viso fiksavome maždaug pusantro tūkstančio žalų, kurių metu buvo sugadinti transporto priemonių ratlankiai ar padangos. Daugiausia incidentų, be abejo, būna žiemą, svyruojant temperatūrai  tarp teigiamos ir neigiamos bei pavasarį, kai duobės dar nėra gerai matomos. Nutirpus sniegui, kol kelininkai nepašalina opiausių trūkumų, fiksuojame maždaug 2,5 karto daugiau  pranešimų apie automobilių patirtą žalą dėl kelio dangos, nei likusią metų dalį. Duobės gali ne tik prakirsti padangas, bet ir apgadinti ratlankius ar net automobilio važiuoklę, o žala transporto priemonei gali būti skaičiuojama ir tūkstančiais eurų, priklausomai nuo automobilio“, – sako Andrius Žiukelis, BTA Ekspertizių skyriaus vadovas.

Draudimo ekspertas primena, kad automobilio savininkas turi teisę reikalauti kelio nelygumų padarytos žalos atlyginimo nepriklausomai nuo to, ar automobilį draudė tik privalomuoju draudimu, ar ir KASKO. Abiem atvejais įvykiui užfiksuoti teks kviesti policijos pareigūnus. Tačiau neturint KASKO draudimo, žalos atlyginimo pačiam vairuotojui teks reikalauti iš kelio savininko ar už priežiūrą atsakingos įmonės, o tai nėra paprasta. Juolab, kad toli gražu ne visais atvejais automobiliai apgadinami vien dėl kelių būklės.

Prašo atidumo

Gatvių priežiūros specialistai sako, kad duobės mūsų klimato sąlygomis yra iš esmės neišvengiamos, tad keičiantis temperatūrai vairuotojų prašoma ypatingo atidumo. Vairuojant nesinaudoti telefonais ir nesiblaškyti. Taip pat – rinktis saugų, o ne maksimalų leistiną greitį.

„Po kiekvieno užšalimo-atšilimo ciklo šalčio ir intensyvaus transporto veikiamas asfaltas eižėja ir trūkinėja. Plyšiuose kaupiasi vanduo. Šąlant jis virsta ledu ir didina tarpus. Nedideli veik neįžiūrimi mikroįtrūkimai netrukus tampa matomais plyšiais, o dar po kelių ciklų – jau giliomis pažaidomis. Sunkiasvoris transportas asfaltą sutrupina – ir taip vos per kelias paras atsiveria duobės, neretai keliančios pavojų eismo saugumui“, – aiškina Egidijus Steponavičius, sostinės infrastruktūros priežiūros bendrovės „Grinda“ Komunikacijos skyriaus vadovas.

Anot jo, tipiškai daugiausia duobių randasi tose gatvėse, kurios buvo remontuotos seniai ir kur jau yra susidėvėjusios asfalto rišančiosios medžiagos. Taip pat ten, kur jau buvo atliktas remontas, nes net ir imantis visų priemonių užsandarinti asfalto siūles, vanduo pro jas prasiskverbia. Neretai duobės atsiranda ties šulinių dangčiais ir kelkraščiuose, ypač tose gatvėse, kuriose nėra įrengtas kelio bortas.

Didesni darbai – kai atšils

„Pastebėję ar gavę pranešimų iš gyventojų apie duobes, jas pažymime, pastatome signalinę gairelę ir informuojame bendroves, kurios atsakingos už konkrečių gatvių tvarkymą“, – teigia E. Steponavičius.

Grindos atstovo teigimu, žiemos laikotarpiu, kai temperatūra svyruoja, avarinės būklės duobės laikinai užtaisomos šaltu arba regeneruotu asfaltu. Esant žemai oro temperatūrai ar stipriam lietui sunku išlaikyti darbinę regeneruoto asfalto temperatūrą, dėl šios priežasties pagrindiniai gatvių remonto darbai prasidės pavasarį – nusistovėjus teigiamai temperatūrai, išėjus įšalui ir kovo mėnesio antroje pusėje pradėjus dirbti asfalto gamykloms.

Pamačius pavojingą duobę pranešti avarinei tarnybai galima numeriu 1355 arba per programėlę „Tvarkau miestą“.