Jeigu per Lietuvą būtų nustoti vežti „Belaruskalij“ produktai, „Lietuvos geležinkeliai“ neteks maždaug ketvirtadalio krovinių, o Klaipėdos uostas – apie trečdalio. P.Lileikio nuotr.
Grupės krovinių vežimo bendrovė „LTG Cargo“ gruodį turėtų pervežti apie 1 mln. tonų trąšų. Tai reiškia, kad per Lietuvos teritoriją, kaip ir iki šiol, važiuos po 6-9 sąstatus per parą.
Pagal sutartį su „Lietuvos geležinkeliais“ Baltarusijos bendrovė už šiuos krovinius atsiskaitė iš anksto.
Apie tai paskelbta gruodžio 8 dieną galutinai įsigaliojus rugpjūtį paskelbtoms JAV sankcijoms „Belaruskalij“.
Pasak pranešimo, ar šios paslaugos Baltarusijos įmonei bus teikiamos toliau, priklausys nuo sankcijų režimo, valstybės institucijų sprendimų bei bankų pozicijos, ar aptarnauti jos pavedimus.
Dėl susidariusios situacijos „Lietuvos geležinkeliai“ konsultuojasi su Lietuvos, ES ir JAV institucijomis, tarp kurių – JAV Iždo departamento Užsienio aktyvų kontrolės biuras (OFAC), rašoma pranešime.
Bendrovė „LTG Cargo“ vidutiniškai gabeno per 10 mln. tonų „Belaruskalij“ krovinių per metus už maždaug 60 mln. eurų.
Ieškodama alternatyvų baltarusiškoms trąšoms, „LTG Cargo“ tikisi vežti daugiau krovinių ne tik Lietuvoje, bet ir Lenkijoje bei Ukrainoje, be to, naujų galimybių atsivers ir baigus europinės vėžės „Rail Baltica“ projektą.
JAV Iždo departamentas rugpjūtį įvedė sankcijas „Belaruskalij“ ir iki gruodžio 8 dienos verslui davė laiko užbaigti sandorius. Praėjusį ketvirtadienį JAV išplėstose sankcijose atsidūrė ir „Belaruskalij“ produkcijos eksportuotoja „Belaruskaja kalijnaja kompanija“ (BKK). Sandoriai su ja turi būti baigti iki kitų metų balandžio 1-osios.
Jeigu per Lietuvą būtų nustoti vežti „Belaruskalij“ produktai, „Lietuvos geležinkeliai“ neteks maždaug ketvirtadalio krovinių, o Klaipėdos uostas – apie trečdalio.
M.Skuodis. M.Patašiaus nuotr.
„Lietuvos geležinkelių“ generalinis direktorius Mantas Bartuška naujienų agentūrai BNS yra sakęs, kad 2018 metų pavasarį pasirašyta sutartis su „Belaruskalij“ galioja iki 2023 metų pabaigos.
Kokios jos nutraukimo pasekmės, įmonė kol kas neskelbia.
Susisiekimo ministras Marius Skuodis praėjusią savaitę sakė, kad tiek dėl ankstesnių, tiek naujų tarptautinių sankcijų Baltarusijai bus pokyčių baltarusiškų trąšų logistikos grandinėje.
M.Skuodis dar lapkritį sakė abejojantis, kad trąšų tranzitas sustos būtent gruodžio 8 dieną, nes „yra ir tam tikros išankstinės apmokėjimo sąlygos“ bei kitos aplinkybės.
Jis tvirtino, kad makroekonominiu požiūriu Lietuvai sankcijų pasekmės yra nežymios, o konkrečioms įmonėms poveikis bus. Pasak jo, nauja „Lietuvos geležinkelių“ strategija paremta veikla be baltarusiškų trąšų.
Klaipėdos uosto direkcija, pasak A.Latako, į savo 2022 metų planą taip pat nebeįtraukia „Belaruskalij“ krovinių – tai reiškia, kad jo krova kris apie 30 procentų.
Algia Latakas. Vitos Jurevičienės nuotr.
V.Čmilytė-Nielsen: turime nutraukti baltarusiškų trąšų tranzitą
Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen pareiškė, kad Lietuva turi nutraukti baltarusiškų trąšų tranzitą.
„Mes privalome būti nuosekliai principingi. Esame ta valstybė, kuri labiausiai ragina taikyti sankcijas Baltarusijos režimui ir tokiu būdu išlaikyti spaudimą Lukašenkai bei jo artimiausiai aplinkai ir šiuo atveju turime būti principingi“, – interviu „Žinių radijui“ sakė Seimo pirmininkė.
Anot V.Čmilytės-Nielsen, galimi Lietuvos finansiniai nuotoliai dėl to negali būti supriešinami su vertybine šalies pozicija.
„Tai reiškia, laikytis būtent tos vertybinės linijos ir neįkainoti mūsų palaikymo demokratiniams procesams kažkokia konkrečia suma“, – teigė parlamento vadovė.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą