„Belaruskalij“ tranzito draudimas lengvai gali nepraeiti: Prezidentūra prašo Vyriausybės paaiškinimų (6)

Vyriausybei apsisprendus, kad baltarusiškų trąšų tranzitas per Lietuvos teritoriją prieštarauja mūsų šalies nacionalinio saugumo interesams, krovininiai traukiniai nuo vasario sustojo, bet teisiniu aspektu gali kilti bėdų. Bent jau taip mano Prezidentūra, paprašiusi ministrų kabineto pateikti savo vertinimą, ką daryti su Lietuvos tarptautiniais ir europiniais įsipareigojimais.
 

Iš rašto matyti, kad nerimaujama dėl Lietuvos sutarčių ir įsipareigojimų laužymo pasekmių, kurios gali įgyti piniginę išraišką valstybei.

Prezidentūros kanclerės Agilos Barzdienės pasirašytame rašte Vyriausybei pažymima, kad Lietuva su Baltarusija yra pasirašiusi ir ratifikavusi dvišales sutartis – tarp jų ir dėl bendradarbiavimo geležinkelių transporto srityje, dėl Baltarusijos krovinių tranzito, naudojantis Lietuvos uostais ir kita transporto infrastruktūra, sąlygų bei dėl investicijų skatinimo ir apsaugos.

Anot rašto, Lietuva, be kita ko, yra prisijungusi prie Jungtinių Tautų jūrų teisės konvencijos, pagal kurią valstybės, neturinčios priėjimo prie jūros, gali naudotis tranzito laisve per tranzito valstybės teritoriją visų rūšių transporto priemonėmis.

„Atitinkamai, jeigu Vyriausybės sprendimais keičiamas santykių su Baltarusija pobūdis, prašome Vyriausybės pateikti vertinimą dėl sudarytų dvišalių sutarčių keitimo, stabdymo ar denonsavimo poreikio ir sprendimų įtakos įsipareigojimams pagal Jūrų teisės konvenciją“, - teigia Prezidentūra.

Rašte taip pat rašoma, kad Lietuvai galioja Europos Sąjungos direktyva, apibrėžianti taisykles geležinkelių transporto srityje. Ji numato, kad prieiga prie infrastruktūros turi būti suteikiama visoms geležinkelių įmonėms, nepriklausomai nuo vežamų krovinių.

Anot Prezidentūros, Vyriausybės ir Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos koordinavimo komisijos sprendimai dėl „Belaruskalij“ krovinių tranzito gali daryti įtaką šių taisyklių įgyvendinimui, todėl Vyriausybė vėlgi turėtų pateikti vertinimą, ar šie sprendimai, jos nuomone, atitinka Europos Sąjungos teisę bei galbūt reikia nacionalinio lygmens įstatymo pataisų.

Rašte dėmesys atkreipiamas ir į tai, kad „Lietuvos geležinkeliai“ bei dukterinė įmonė „LTG Cargo“ dalyvauja tarptautinio krovinių vežimo geležinkeliais susitarimo reguliuojamoje veikloje, taip pat yra saistomi sutartinių įsipareigojimų su kitais vežėjais, kurie gali būti suinteresuoti gabenti „Belaruskalij“ krovinius.

Prezidentūra prašo Vyriausybės pateikti savo nuomonę apie teisines galimybes „Lietuvos geležinkeliams“ atsisakyti bendradarbiauti su tokiais vežėjais.

Bei klausia, ar Lietuvos valstybė arba „Lietuvos geležinkeliai“ yra pasirengę vykdyti galimus teismų ar kitų institucijų įpareigojimus atlyginti finansinę žalą ar mokėti baudas už teisės aktų arba sutarčių pažeidimą.  

Belaruskalij apskundė sprendimą teismui

Portalas tv3.lt primena, kad Baltarusijos kalio trąšų gamintoja „Belaruskalij“ neseniai apskundė Vyriausybės sprendimą dėl tranzito Vilniaus apygardos administraciniam teismui ir paprašė imtis laikinųjų apsaugos priemonių, tai yra skubiai ir iš anksto nepranešus atsakovams stabdyti Vyriausybės nutarimo galiojimą. Jeigu teismas į šį prašymą atsižvelgtų, trąšos vėl pajudėtų per Lietuvą. 

Vyriausybė sprendimą dėl „Belaruskalij“ ir „Lietuvos geležinkelių“ sutarties priėmė atsižvelgusi į Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos koordinavimo komisijos rekomendaciją. 

Šis sprendimas vainikavo pernai gruodžio mėnesį prasidėjusį skandalą, kai daug kalbėję apie poreikį nutraukti baltarusiškų trąšų tranzitą per Lietuvą, valdantieji nesugebėjo laiku įgyvendinti amerikiečių paskelbtų sankcijų „Belaruskalij“.

Teisiškai JAV sankcijos Lietuvos juridiniams ir fiziniams subjektams nėra privalomos, bet politiniuose sluoksniuose vyravo retorika, jog trąšų eksportas finansuoja autoritarinį Aliaksandro Lukašenkos režimą.

Neoficalūs duomenys rodo, kad didelė tikimybė, jog sankcijos buvo sumanytos kaip priemonė priversti režimą paleisti politinius kalinius ar stabdyti migrantų srautą. Tai yra jomis siekta pakeisti režimo elgesį, bet ne iš tiesų uždrausti tranzitą. 

Neteks milijonų

„Belaruskalij“ kroviniai sudaro 25 proc. „LTG Cargo“ krovinių srauto. Sutartis su „Belaruskalij“ buvo sudarytas 2018 metais ir turėjo galioti iki 2023 metų. 

„Lietuvos geležinkeliai“ yra paskaičiavę, kad visi Lietuvos netekimai nutraukus baltarusiškų trąšų tranzitą šiais ir kitais metais pasieks po 0,3 proc. nuo Lietuvos bendrojo vidaus produkto, tai yra po 150 mln. eurų šiais ir kitais metais. 2024 ir 2025 metams netekimai siektų po 0,4 proc. nuo šalies bendrojo vidaus produkto, tai sudaro po 200 mln. eurų per metus.

Tokios prielaidos daromos atsižvelgus į tai, kad iki 2025 metų pervežamų ir pakraunamų kalio trąšų kiekis turėjo paaugti nuo 11 iki 15 milijonų tonų per metus.  

Iki šiol „Belaruskalij“ per Lietuvą perveža ir Klaipėdos uoste pakraudavo apie 11 mln. tonų per metus. Jeigu skaičiuotume, kad viena tona kainuoja apie 800 eurų, vadinasi, iš per Lietuvą gabenamų kalio trąšų prekybos „Belaruskalij“ uždirba apie 9 mlrd. eurų pajamų per metus.

„Lietuvos geležinkelių“ grupės bendrosios pajamos iš baltarusiškų krovinių sudaro 110 mln. eurų, bet apie 49 mln. eurų skiriama infrastruktūros išlaikymui, todėl „LTG Cargo” pajamos iš baltarusiškų trąšų pervežimo siekia 61 mln. eurų per metus.

Susisiekimo ministerijos skaičiavimais, nutraukus tranzitą „LTG Cargo“ neteks 61mln. eurų pajamų, o 49 mln. eurų teks skirti iš valstybės biudžeto geležinkelių infrastruktūros išlaikymui.

Klaipėdos jūrų uostui baltarusiškos trąšos pernai generavo 12,3 mln. eurų rinkliavų, taigi tikėtinos netektys panašios.

Atsisakius baltarusiškų trąšų tranzito krovos kompanijos netektų apie 70 mln. eurų pajamų per metus.

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder