Leidinio teigimu, energetikos vadovai teigia, kad, kadangi problemos greitai išspręsti nepavyks, įtampa tęsis mažiausiai iki 2025 m.
"Kitą žiemą Europa gali turėti dar didesnių problemų.
Kitą vasarą šalys gali nepajėgti užpildyti savo saugyklų pajėgumų taip, kaip mums pavyko tai padaryti šiemet", - sakė Vokietijos energetikos milžinės "Uniper SE" komercijos direktorius Nikas Den Hollanderis.
Pasak leidinio, Europą krečia didžiausia per 50 metų energetikos krizė, nes Rusija, reaguodama į sankcijas, įvestas dėl invazijos į Ukrainą, mažina energijos tiekimą.
Dėl sparčiai augančių kainų padidėjo pragyvenimo išlaidų krizė ir ekonomika atsidūrė ties recesijos riba.
"Jei galutinis Kremliaus tikslas yra visiškai atimti iš Vidurio Europos rusiškų dujų tiekimą, tuomet tranzitui per Ukrainą tikrai kyla grėsmė", - sakė energetikos duomenų bendrovės "Kpler" vyresnioji SGD analitikė Laura Page.
Dujų padėtis:
Rugpjūčio 31 d. "Gazprom" sustabdė dujų tiekimą į Europą "Nord Stream 1" dujotiekiu.
Bendrovė teigė, kad iš vamzdyno kompresoriaus dalių nutekėjo nafta ir įrangą teko sustabdyti, kol nuotėkis bus pašalintas.
Savo ruožtu "Siemens Energy", kuri paprastai aptarnauja "Nord Stream 1" turbinas, teigė, kad toks nuotėkis neturėtų sustabdyti dujotiekio veikimo.
Rugsėjo 2 d. Rusijos dujų bendrovė "Gazprom" paskelbė neribotam laikui visiškai nutraukianti dujų srautą dujotiekiu "Nord Stream 1".
Rugsėjo 3 d. Baltieji rūmai reagavo į visišką "Nord Stream" uždarymą.
Rugsėjo 5 d. ryte, kai buvo sustabdytas Rusijos dujotiekis "Nord Stream", neatidėliotina dujų kaina Europoje šoktelėjo 30 proc. ir pasiekė beveik 2900 JAV dolerių už tūkstantį kubinių metrų.
Rugsėjo 6 d. Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas pritarė Europos Komisijos pasiūlytoms galimybėms apriboti rusiškų dujų kainą.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą