Buvęs „Orlen“ naftos prekybos vadovas pasisakė apie 400 mln. dolerių nuostolį

Vienas iš į bylą įsipainiojusių asmenų, buvęs „Orlen“ logistikos ir prekybos padalinio vadovas, sako, kad jis yra atpirkimo ožys.

Michalas Rogas, kuris vasario mėnesį buvo atleistas iš pareigų, teigia, kad jį pakeitę asmenys per greitai atšaukė tikrus sandorius ir neteisingai apkaltino senąją gvardiją, įskaitant ir jį.

Kad ir kaip klostytųsi situacija, valstybės kontroliuojamai įmonei, kuri tiekia energiją ir degalus daugiau kaip 100 mln. europiečių, teks spręsti sudėtingus klausimus dėl įmonių kontrolės.

Dar prieš „Orlen“ paskelbiant apie nuostolius, šalies premjeras Donaldas Tuskas perspėjo, kad Lenkija gali turėti „rimtų problemų“ dėl to, kas įvyko įmonės padalinyje Šveicarijoje.

Didžioji dalis nuostolių patirta dėl naftos pirkimo iš Venesuelos: dėl to sutaria ir Rog, ir Orlen.

Nuo tada, kai prieš penkerius metus valstybinei naftos bendrovei „Petroleos de Venezuela“ buvo pritaikytos JAV sankcijos, ši Lotynų Amerikos šalis savo naftai parduoti naudojasi mažai žinomų bendrovių paslaugomis.

Prekyboje gausu istorijų apie neteisėtus naftos pardavimus, todėl atsiranda papildoma motyvacija atlikti deramą patikrinimą.

Savo ruožtu PDVSA, kaip žinoma Venesuelos naftos bendrovė, teigia, kad neturėjo jokių sutarčių su „Orlen“ arba bent su vienu iš susijusių asmenų, kuris, Lenkijos įmonės teigimu, dirbo kaip tarpininkas.

„Situacija yra labai, labai paprasta“, - antradienį interviu telefonu sakė Rogas. „Naujoji vadovybė neapgalvojo klausimo ir veikė pagal taisyklę, kad visa tai, ką darė pirmtakai, yra blogai ir tai reikia atšaukti.“

Gruodžio ir sausio mėn. tarpininkams buvo atlikti išankstiniai mokėjimai, o „Orlen“ teigia, kad per tuos du mėnesius statinės turėjo būti pakrautos į tanklaivius.

Vis dėlto buvo nemažai laiko stygiaus.

Išankstiniai mokėjimai buvo atlikti tuo metu, kai Venesuelai buvo palengvintos JAV sankcijos.

Ši lengvata turėjo baigtis balandžio 18 d., nes prezidento Joe Bideno administracija nustatė, kad Nicolaso Maduro režimas nesilaikė susitarimo leisti sąžiningiau balsuoti liepos mėn. numatytuose rinkimuose.

Orlen sako, kad dėl nepatiektos naftos - kartu su sparčiai artėjančiu galutiniu terminu, iki kurio turėjo baigtis sankcijų lengvatų galiojimo laikas, - kilo papildomas susirūpinimas, kad pirkėjai gali reikalauti didelių nuolaidų iki to laiko, kai bareliai turėjo būti pristatyti klientams.

Demurrage

Bendrovė taip pat norėjo, kad jos pasamdytiems tanklaiviams, kurie turėjo surinkti krovinius, nebereikėtų mokėti didelių laukimo išlaidų, vadinamų prastova (jos siekė 30 mln. JAV dolerių).

Netrukus po Tusko komentarų, paaiškėjo, kad bendrovė keliems nežinomiems tarpininkams sumokėjo 1,6 mlrd. zlotų (391 mln. JAV dolerių) už naftą ir degalus be jokio užstato ir vargu ar juos atgaus.

Šią savaitę Orlen sakė, kad tarp niekada anksčiau nenaudotų tarpininkų kaip pagrindinis naudos gavėjas buvo 25 metų Kinijos pilietis, dirbantis Dubajuje įsikūrusioje bendrovėje, kuri gavo daugiau kaip 200 mln. dolerių.

Vienas aukšto rango „Petroleos de Venezuela“ pareigūnas sakė: PDVSA nėra sudariusi jokios sutarties su „Orlen“ ir neturi jokių ryšių su tariamai susijusiu Kinijos kilmės asmeniu - nei dabartinė Venesuelos naftos bendrovės administracija, nei ankstesnė.

PDVSA atliko tyrimą savo Prekybos ir tiekimo viceprezidentūroje ir Venesuelos ambasadoje Lenkijoje

Tačiau Rogas primygtinai tvirtino, kad sandoriai buvo tikri ir kad suklydo naujoji „Orlen“ Šveicarijos padalinio vadovybė.

„Ji nebuvo pakankamai motyvuota kalbėtis su tiekėjais ir uždraudė bendrovėje likusiems žmonėms tęsti sandorius“, - sakė jis. „Sandoriai paprasčiausiai nutrūko.“

Reali reakcija

Bendrovė „Orlen“ teigė, kad susisiekė su tarpininkais, tačiau sandorius atšaukė atsižvelgdama į teisines konsultacijas ir po to, kai nesulaukė, jos manymu, realaus atsakymo iš jų.

Rogas sakė, kad tarpininkai galbūt norėjo gauti papildomų dokumentų ar kitokio pobūdžio patvirtinimą, kad galėtų užbaigti tiekimus, tačiau, kai derybos buvo sustabdytos, jie „tikriausiai pasiliko išankstinius mokėjimus, kol bus išspręstas šis klausimas“.

Paklaustas, kodėl Šveicarijos padalinys sumokėjo šimtus milijonų dolerių naujiems tarpininkams, nesinaudodamas sąlyginio deponavimo sąskaita, Rogas sakė, kad naujiems rinkos dalyviams, tokiems kaip „Orlen Trading Switzerland“, buvo įprasta taip elgtis.

Jis taip pat sakė, kad daugumą sandorių, ypač tų, kurie buvo susiję su išankstiniais mokėjimais, patvirtino specialus patronuojančiosios bendrovės Lenkijoje padalinys, o visus jos verslo partnerius nuodugniai tikrino būstinės saugumo specialistai.

Didelės prastovos išlaidos, kurias bendrovė patirdavo, galėjo būti vertos to, nes bendroji marža šiame sandoryje buvo „labai didelė“, pridūrė jis.

Galiausiai pelnas taip ir nebuvo gautas, tačiau išlaidos išaugo. Vasario pabaigoje „Orlen“ sąskaitos už šešis laivus viršijo 30 mln. dolerių ir kasdien augo po 600 000 dolerių.

Rogas buvo labai svarbus steigiant OTS 2022 m. rugpjūtį, teigdamas, kad „Orlen“ turi dalyvauti tarptautinėse rinkose - kaip ir jos konkurentai.

Pirmąjį sandorį bendrovė sudarė 2023 m. kovą, o po dviejų mėnesių pervedė pirmąjį išankstinį mokėjimą - tikriausiai už naftą iš Pietų Sudano, teigia Rogas.

Kitas išankstinis mokėjimas buvo atliktas rugpjūtį, o paskutiniai - už naftą iš Venesuelos - gruodį ir sausį.

Jis negalėjo patvirtinti, ar gegužę, rugpjūtį ar gruodį užsakyta nafta galiausiai buvo pristatyta, tačiau teigė, kad OTS, vadovaujant ankstesnei vadovybei, įvykdė daugiau kaip 300 sėkmingų sandorių.

Naujoji „Orlen“ vadovybė teigė, kad ji niekada negavo jokios naftos iš sandorių, už kuriuos reikėjo sumokėti iš anksto.

Antradienį „Orlen“ pranešė, kad pranešė prokurorams apie galimus pažeidimus Šveicarijos padalinyje.

Rogas sako, kad yra pasirengęs atsakyti į visus klausimus ir neturi ko slėpti. Jis sakė, kad nėra niekuo kaltinamas ar kviečiamas į apklausą.