Čibirienė: tam, kad Lietuva gautų RRF fondo lėšas, iš mokesčių reformos reikalingas tik visuotinis NT mokestis

„Kokio kraujo Europa prašo, ji neprašo mokesčių padidinimo individualiai veiklai. Ji neprašo mokesčių peržiūrėjimo, kas vyksta dėl pelno mokesčio ir t.t. Ji prašo visuotino Nekilnojamo turto mokesčio, kuris dabar, pagal projektą, ir padarytas – kad visi jį moka, atsižvelgiant į medianą“, – pirmadienį „Žinių radijui“ teigė D. Čibirienė.

„Europa reikalauja tik šito kraujo, tik nekilnojamo turto. Ir jai visai dzin visi kiti pakete esantys dalykai. (...) Šie dalykai gali laukti eilę metų, ir Lietuva nieko nepraras“, – aiškino ji.

Užsiimantys individualia veikla gali galvoti apie veiklos rezidavimo perkėlimą į kitą šalį

D. Čibirienė taip pat vėl akcentavo, kad mokesčių reformos paketas blogina situaciją individualia veikla užsiimantiems asmenims. Pasak jos, pritarus siūlomiems pokyčiams, tokia veikla užsiimantys žmonės turėtų arba atsisakyti atostogų, arba galvoti apie veiklos rezidavimo perkėlimą į kitą šalį.

„Jeigu paimtume tą asmenį, kurį Finansų ministerija sako, kad palies. Jeigu žmogus vykdo individualią veiklą ir gauna 36 tūkst. eurų pajamų iki mokesčių, arba pas jį yra 3 tūkst. eurų pajamų per mėnesį, tai tokiam žmogui po mokesčių reformos, jeigu jai bus pritarta, 2026 m. jam reikės sumokėti papildomai 3 tūkst. eurų mokesčių. Jis per mėnesį uždirba 3 tūkst. eurų, vadinasi jam reikės papildoma mėnesį, kad uždirbti tą sumą“, – aiškino Buhalterių ir auditorių asociacijos prezidentė.

„Iš kur jį paimti? (...) Arba jam reikia atsisakyti atostogų, arba galvoti apie veiklos rezidavimo perkėlimą į kitą šalį“, – pažymėjo ji.

Šešėline veikla užsiimančių asmenų reforma nepalies

Galiausiai Buhalterių ir auditorių asociacijos prezidentė akcentavo, kad šešėlyje dirbančių asmenų mokesčių reforma nepalies, o didesni mokesčiai paskatą persikelti į šešėlinę rinką tik didina.

„Tie kurie šešėlyje, jų mokesčių reforma nepalies. Didinkite mokesčius kiek norite, jie užsifiksavę kiek mokės, tiek jie ir parodys. Iš jų daugiau neišpeši. Visada paskatos šešėlių didėja, kai yra didesni mokesčiai“, – sakė D. Čibirienė.

ELTA primena, kad trečiadienį Vyriausybės posėdyje buvo pritarta mokesčių reformai. Kitą savaitę ją ketinama pateikti Seimui.

GPM įstatymo projektu siūloma peržiūrėti pajamų mokesčio tarifus, perskirstant mokesčio naštą tarp su darbo santykiais ir jų esmę atitinkančiais santykiais susijusių pajamų ir kitų rūšių aukštesnių pajamų, taip pat keisti individualios veiklos apmokestinimo sąlygas ir peržiūrėti mokesčių lengvatas numatant dovanų iš artimųjų asmenų ribojimus.

Taip pat siekiama atsisakyti GPM lengvatų ilgalaikėms gyvybės draudimo ir pensijų fondų įmokoms bei supaprastinti pajamoms iš investavimo taikomą apmokestinimo režimą įvedant naują priemonę – investicinę sąskaitą. Galiausiai GPM įstatymo pakeitimais numatoma supaprastinti pajamų mokesčio deklaravimo ir mokesčio permokos grąžinimo tvarką, numatant automatinį deklaracijos pateikimą.

Patikslintame GPM įstatymo projekte nuo 120 vidutinių darbo užmokesčių (VDU) iki 180 VDU padidinta bendrų metinių gyventojo pajamų riba, kurią viršijus taikomas didesnis papildomas 7 proc. pajamų mokesčio tarifas.

Tuo metu PM projektu siūloma suteikti visam verslui teisę taikyti momentinį tam tikro ilgalaikio turto nusidėvėjimą ir pratęsti papildomiems 5 metams pelno mokesčio lengvatas investiciniam projektui bei filmų gamybai.

Įstatymo projekte, siekiant užtikrinti tolygesnį mokestinės naštos pasiskirstymą, keičiama pelno mokesčio tarifo taikymo įmonėms, kurių mokestinio laikotarpio pajamos viršija 300 tūkst. eurų, tačiau neviršija 500 tūkst. eurų, tvarka, siūlant pelno mokesčio tarifą apskaičiuoti pagal nustatytą formulę, dėl ko efektyvusis pelno mokesčio tarifas tokių įmonių pelnui nuosekliai ir proporcingai apyvartai didėtų nuo 5 iki 15 proc.

Patikslintame NT mokesčio įstatymo projekte padidinta fizinio asmens pagrindinio gyvenamojo būsto neapmokestinimo riba nuo 1 iki 1,5 nekilnojamojo turto verčių medianos, t. y. siūloma neapmokestinti pagrindinio gyvenamojo būsto mokestinės vertės dalies, neviršijančios 1,5 savivaldybės, kurioje yra nekilnojamasis turtas, nekilnojamojo turto verčių medianos.

Priėmus NTM pakeitimus, vidutinis mokestis už gyvenamąjį būstą gyventojui siektų 16 eurų per metus, surinktos pajamos būtų skiriamos savivaldybėms. Tvirtinama, kad du trečdaliai žmonių mokesčio nemokės.