COVID-19 pasekmės verslui: milijonus kainavusias pamokas verslas išmoko

Klaipėdos senamiestyje įsikūrusio „Michaelson Boutique Hotel“ viešbučio savininkas Gintautas Bertašius labai emocingai prisimena pandemijos laikotarpį ir po to sekusius įvykius.

„Kaip čia švelniau pasakius... Dėl techninės klaidos praleidome vieno mėnesio mokėjimą pagal grafiką. Mums iš karto užblokavo sąskaitas, “išstatė„ inkasinį mokėjimą - beveik 20 tūkstančių eurų. Tai didelė suma, turėjome sumokėti, nes kitaip įmonės veikla būtų sustojusi“, - „Vakarų ekspresui“ sakė G. Bertašius.

Jis įsitikinęs, kad mokesčių administratoriaus veiksmai yra per griežti, o apskundimo nagrinėjimo teminas, 30 dienų, - per ilgas.

„Tuomet per pandemiją gelbėjome darbuotojus, neatleidome. Pasitikėjome valstybe. Šiandien, pasikartojus panašiai situacijai, taip nebedaryčiau. Darbuotojus iš karto atleisčiau ir atiduočiau jais rūpintis Užimtumo tarnybai“, - sako G. Bertašius.

Jis teigia, kad prarado pasitikėjimą valdžia, kuri nepaiso realios padėties ir to, kokiomis sąlygomis pastaruoju metu tenka dirbti verslui.

„Po pandemijos prasidėjo karas, per dešimtmetį išlaidos darbo jėgai viešbučių sektoriuje išaugo apie 70-80 procentų, o mūsų kainos liko tos pačios, - vardina situaciją G. Bertašius. - Šiemet pirmas sezonas, kaip pastebimai į Klaipėdą grįžta užsienio turistai. Tačiau yra posakis, kad jei matai šviesą tunelio gale, įsitikink, kad tai - ne traukinys.“

„Sodra“ baudžia griežčiau?

Viešintis nepanoręs Klaipėdos verslininkas pastebėjo, kad yra didelis skirtumas, kaip panašiose situacijose dėl po COVID-19 atidėtų mokesčių elgiasi dvi valdiško institucijos: „Sodra“ ir VMI.

„Pradelsus mokėjimo grafiką, “Sodra„ iš karto blokuoja sąskaitas ir reikalaują visą skolą susimokėti iš karto, taip pat neleidžia sudaryti naujos mokėjimų atidėjimų sutarties, o VMI žiūri lanksčiau. Iškilus sunkumams, VMI leidžia sudaryti naują skolos mokėjimo grafiką“, - sakė pašnekovas.

Jis tikino nesuprantantis, kodėl mokesčių administratoriai skirtingai elgiasi. Galimai taip yra, nes „Sodra“ ir VMI vadovaujasi skirtingais įstatymais.

„Sodros“ Komunikacijos skyrius patarėja Malgožata Kozič „Vakarų ekspresui“ komentavo, kad, pagal Valstybinio socialinio draudimo įstatymą, „Sodra“ gali atidėti socialinio draudimo įmokų įsiskolinimo mokėjimą iki vienerių metų ir leisti sumokėti atidėtą sumą pagal draudėjo ir „Sodros“ suderintą grąžinimo grafiką ne vėliau kaip per 4 metus.

„Dažniausiai pasirenkamas maksimalus įsiskolinimo sumokėjimo terminas yra metams atidedamas mokėjimas ir įsipareigojama sumokėti skolą per 4 metus (iš viso 5 metai). Po karantino atidėtas skolas įmonės turi sumokėti iki 2026 m. rugsėjo“, - informavo „Sodros“ atstovė.

„Sodra“ pabrėžia, kad, atidėjus skolų sumokėjimą, svarbiausia laikytis atidėjimo sąlygų. Jos yra dvi esminės: mokėti skolą pagal grafiką ir mokėti einamąsias įmokas. Šios sąlygos išdėstytos sprendime dėl skolos sumokėjimo atidėjimo ir su šiomis sąlygomis draudėjas sutinka pasirašydamas atidėjimo sutartį.

Pavėlavus mokėti įmokas daugiau nei 30 dienų, sprendimas netenka galios. Pakartotinai kreiptis dėl skolos sumokėjimo dalimis galima tik praėjus metams po sutarties nutraukimo.

Pasak M. Kozič, draudėjams, kurie nepaisant priminimų ir raginimų vengia sumokėti valstybinio socialinio draudimo įmokų skolas ir nesusitaria dėl skolų atidėjimo, yra taikomos priverstinio skolų išieškojimo procedūros - teikiami mokėjimo nurodymai kredito įstaigoms, vėliau perduodama skolą išieškoti antstoliui. Gali būti areštuojamas turtas arba taikoma priverstinė hipoteka / įkeitimas.

Statistiškai apie 10 proc. visų „Sodros“ skolas atidėjusių įmonių nesilaiko terminų ir pažeidžia sutarties sąlygas.

„Sodra“ kreipiasi į teismą dėl bankroto iškėlimo tik išimtiniais atvejais, kai įmonė jau nebeturi galimybės „atsigauti“. 2023 m.„Sodros“ iniciatyva buvo iškeltos 204 bankroto bylos.

Galima keisti sutarties sąlygas

„Kai mokesčių mokėtojas yra sudaręs mokestinės paskolos sutartį (MPS) ir vėluoja mokėti įmoką pagal sutartyje numatytą grafiką, jam per “Mano VMI„ siunčiamas įspėjimas. Tais atvejais, kai klientas patiria laikinų finansinių sunkumų ir negali laiku vykdyti įsipareigojimų, rekomenduojama kreiptis į VMI dėl sutarties sąlygų (grafiko) pakeitimo. Dėl sudarytų MPS sąlygų pakeitimo mokesčių mokėtojai gali kreiptis visą sutarties galiojimo laikotarpį“, - teigia VMI Nepriemokų administravimo departamento direktorė Džiuginta Balčiūnienė.

Anot jos, jei mokesčių mokėtojas į mokesčių administratoriaus įspėjimą nereaguoja ir toliau geranoriškai nevykdo savo finansinių įsipareigojimų, taip pat nesikreipia dėl sutarties sąlygų pakeitimo, mokestinės paskolos sutartis yra nutraukiama ir mokesčių mokėtojui išsiunčiamas raginimas sumokėti skolą per nurodytą terminą.

„Skolos nesumokėjus, taikomos teisės aktuose numatytos priverstinio išieškojimo priemonės“, - sako D. Balčiūnienė.

Ji primena, kad VMI pagalba (MPS be palūkanų) buvo taikoma iki 2022 gruodžio 31 d. Pasibaigus atidėjimų dėl COVID pandemijos terminui, tiems VMI klientams, kurie MPS turėjo ilgesniam terminui nei minėtasis, buvo pradėtos skaičiuoti palūkanos.

Milijoninės skolos

Per visą COVID pandemijos laikotarpį VMI su įmonėmis sudarė mokestines paskolos sutartis be palūkanų dėl 734,1 mln. eurų mokesčių sumos, apie 70 proc. šios sumos sudarė PVM.

Galimybe atidėti mokesčių sumokėjimą nemokant palūkanų pasinaudojo 9,5 tūkst. šalies įmonių, iš jų 1 tūkst. įmonių, registruotų Klaipėdos apskrityje.

Su Klaipėdos apskrities įmonėmis MPS be palūkanų sudaryta dėl 49 mln. eurų mokesčių sumos. Pandemijos laikotarpiu dėl mokestinės pagalbos taip pat galėjo kreiptis verslininkai, vykdantys individualią veiklą.

VMI duomenimis, pasibaigus atidėjimų terminui buvo likusi nesumokėta 64,2 mln. eurų įmonių mokesčių suma ir 1,4 mln. eurų IDV vykdančių gyventojų suma.

Iš šios sumos Klaipėdos apskrities įmonių - 4 mln. eurų, IDV vykdančių gyventojų - 23,9 tūkst. eurų.

Palyginti, karantinui pasibaigus, 6000 įmonių atidėjo skolas „Sodrai“. Bendra atidėtų skolų suma buvo 124 mln. eurų. Šiandien dauguma įmonių jau yra grąžinusios savo įsipareigojimus.

Po COVID-19 atidėta įmonių skola „Sodrai“ šiuo metu siekia 52,9 mln. eurų. Įmonių, kurios moka po karantino atidėtą skolą, šiuo metu yra 2 539.

Reikia dirbti ir užsidirbti

„Po COVID-19 sekė ilgas periodas, per kurį reikėjo išsikapstyti verslui. Bet “Sodra„ ir mokesčiai buvo mažiausia problema. Atidėjimus gavome, stengėmės įsimokėti. Skolų bagažas, aišku, vis tiek vilkosi“, - „Vakarų ekspresui“ sakė gastrobaro „Tabu“ vadovė Aurelija Jenkienė.

Anot jos, didelių mokesčių atidėjimų įmonė neprašė. Siekė kuo greičiau susitvarkyti, todėl jau pernai įsiskolinimus sumokėjo ir vysto verslą toliau.

„Didžiausia problema buvo, kad nebuvo galimybės dirbti. Per panedemiją užsigrūdinom. Daug ko išmokome. Reikia tikėtis, kad tai daugiau niekada nepasikartos“, - sakė A. Jenkienė.

Anot jos, verslas visada nori kažko daugiau, tačiau reikia tikėtis ne iš kitų, o daryti pačiam.

„Labai daug girdėjau pasisakymų, kad mažai finansavo, kad mažai padėjo, mažai atidėjimų davė. Kaip aš sakau, reikia mažiau skųsti, o daugiau dirbti. Pandemija išmokino, kad reikia dirbti ir atsidėti rezervą, o ne gyventi iš paskutiniųjų“, - įgyta patirtimi dalinasi „Tabu“ vadovė.

Ji prisimena, kad pandemijos laikotarpiu ne tik stengėsi išgyventi, bet ir padėti kitiems, maitino medikus ir pan.

Kad per pandemiją patirti sunkumai verslo nesužlugdė ir net užgrūdino, rodo ir bankrotų statistika. Nors skeptikai prognozavo augimą, pernai bankrotų pastebimai sumažėjo.

Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos duomenimis, per 2023 m. buvo pradėti 1018 įmonių bankroto procesai (iš jų 31 įmonei bankroto proceso iškėlimas panaikintas).

Palyginus 2023 m. duomenis su 2022 m., bankroto procesų sumažėjo 14,7 proc. (2022 m. - 1193 įmonės, iš jų 30 bankroto procesų panaikintas iškėlimas).

Palyginimui - prieš pandemiją 2019 metais vyko 1609 bankroto procesai, o rekordiniais 2017 metais - net 2979.