Dar būtų suprantama, jei mūsų šalyje nebūtų bedarbių, tačiau nedarbas siekia net 7,7 proc.
Ir dar būtų suprantama, jei būtų leidžiama bandyti prisivilioti darbuotojus, kurių trūksta dėl objektyvių priežasčių.
Pavyzdžiui, tokių, kuriuos paruošti labai brangu. Tačiau vešimės ne kokius nors profesorius, o mezgėjus, siuvėjus, melžėjus, virėjus, vairuotojus, grybų augintojus, kvalifikuotus fermos darbininkus ir panašiai.
Nenoriu nieko įžeisti, tačiau manau, kad norint tapti, pavyzdžiui, melžimo operatoriumi didelių mokslų baigti nereikia, uždėti melžimo aparatą ant karvės tešmens tikrai galima įgusti per kelias dienas.
Todėl sunku suvokti, kodėl reikia leisti tokius darbuotojus įsivežti iš trečiųjų šalių. Negi neįmanoma greitai apmokyti savų ilgalaikių bedarbių?
Tik turbūt siūlomos tokios algos, kad už jas dirbti apsimoka tik trečiųjų šalių atstovams.
Arba kai kurios profesijos sąraše figūruoja ne pirmus metus. Tai gal tegul valstybė daro išvadas ir didina finansavimą, kad būtų rengiama daugiau tų profesijų atstovų?
Gal reikėtų įvesti kokias nors skatinamąsias stipendijas, suteikti kitų lengvatų (būsto ar panašiai), kad kuo daugiau žmonių rinktųsi tas profesijas?
Savo ruožtu ir darbdaviai galėtų prisidėti, kad valstybė ruoštų kuo daugiau darbo rinkai reikalingų specialistų. Tačiau einama lengviausiu keliu. Gerai visiems, išskyrus mūsų bedarbius.
Valdžios atstovams nereikia sukti galvų, skaičiuoti, analizuoti darbo rinkos, o darbdaviams gerai, nes gali įsivežti pigios darbo jėgos.
O jei tai būtų draudžiama arba bent apsunkinta, darbdaviai privalėtų didinti algas saviems ir gal net savais pinigais prisidėti prie tokių profesijų atstovų rengimo.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą