Darbo užmokesčio nemokėjimas ir informacijos stoka: ką turi žinoti darbuotojai

Darbo santykių metu tiek darbdavys, tiek darbuotojas privalo elgtis sąžiningai ir vykdyti savo pareigas. Viena pagrindinių darbdavio pareigų – laiku mokėti darbuotojui sulygtą darbo užmokestį. 

Darbo užmokestis turi būti mokamas ne rečiau kaip du kartus per mėnesį, o darbuotojui prašant – kartą per mėnesį. Bet kuriuo atveju už darbą per kalendorinį mėnesį turi būti atsiskaitoma ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo mėnesio pabaigos, jeigu darbo sutartyje ar darbo teisės normose nenustatyta kitaip.

„Darbo užmokesčio nemokėjimas ar pavėluotas jo mokėjimas nėra tik finansinis nepatogumas – tai yra esminis darbo teisės pažeidimas. Darbdavys privalo ne tik laiku atsiskaityti su darbuotojais, bet ir užtikrinti aiškią, skaidrią komunikaciją apie darbo santykiams svarbias aplinkybes“, – pabrėžia Ieva Piličiauskaitė-Dulkė, Darbo teisės skyriaus vedėja-vyriausioji darbo inspektorė.

Kai dėl darbdavio kaltės pavėluotai išmokamas darbo užmokestis ar kitos su darbo santykiais susijusios išmokos, kartu su jomis darbuotojui turi būti mokami delspinigiai. Jie skaičiuojami nuo pirmos uždelsimo dienos iki visiško atsiskaitymo, o jų dydį nustato Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministras, jeigu darbo sutartis ar kiti darbo teisės aktai nenustato didesnio dydžio.

Pasibaigus darbo santykiams ir darbdaviui uždelsus atsiskaityti su darbuotoju,  darbdavys privalo mokėti netesybas, kurių dydis – darbuotojo vidutinis darbo užmokestis per mėnesį, padaugintas iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš šešių. Kai uždelsta suma yra mažesnė negu darbuotojo vieno mėnesio vidutinis darbo užmokestis, netesybos skaičiuojamos kaip uždelsta suma, padauginta iš uždelstų mėnesių skaičiaus.

Ginčai tarp darbuotojo ir darbdavio dėl darbo teisės normų ar susitarimų nevykdymo, taip pat ir dėl neteisingo ar pavėluoto atsiskaitymo, nagrinėjami Darbo kodekso IV dalyje „Darbo ginčai“ nustatyta tvarka – kreipiantis į darbo ginčų komisiją prie VDI. Prašymas gali būti pateiktas raštu arba elektroniniu būdu, leidžiančiu identifikuoti prašymą teikiantį asmenį.

Darbo kodeksas taip pat numato papildomas darbuotojų apsaugos priemones. Jeigu darbdavys du ar daugiau mėnesių iš eilės nemoka viso darbuotojui priklausančio darbo užmokesčio, darbuotojas turi teisę laikinai, iki trijų mėnesių, sustabdyti darbo sutarties vykdymą, apie tai raštu įspėjęs darbdavį prieš tris darbo dienas. 

Tokiu atveju darbdavys privalo mokėti ne mažesnę kaip vienos Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos dydžio kompensaciją už kiekvieną sustabdymo mėnesį.

Be to, darbuotojas turi teisę nutraukti darbo sutartį darbuotojo iniciatyva dėl svarbios priežasties, jeigu darbo užmokestis nemokamas du mėnesius iš eilės ar ilgiau. Tokiu atveju darbuotojui priklauso išeitinė išmoka – dviejų vidutinių darbo užmokesčių dydžio, o jei darbo santykiai truko trumpiau nei vienus metus – vieno vidutinio darbo užmokesčio dydžio.

VDI atkreipia dėmesį, kad už darbo užmokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos pažeidimus darbdaviams ar kitiems atsakingiems asmenims taikoma administracinė atsakomybė – baudos gali siekti nuo 300 iki 6 000 eurų, priklausomai nuo pažeidimo pobūdžio ir pakartotinumo.

Pažymėtina, kad atsiskaitymo procesai bankroto bylose nėra priskirti VDI kompetencijai.