Degalų kainų krizė 2026: tarp geopolitinio chaoso ir vietinio pelno siekio
Logistikos grandinių „trombas“
Užsienio ir Lietuvos portalai pastebi, kad krizė Artimuosiuose Rytuose tiesiogiai paveikė Sueco kanalo ir Hormūzo sąsiaurio saugumą.
Kadangi Lietuva ir Europa dyzeliną didžiąja dalimi importuoja iš Artimųjų Rytų regiono, bet koks neramumas ten reiškia, kad tanklaiviai priversti sukti aplink Afriką. Tai prideda 10–14 dienų prie kelionės trukmės ir drastiškai išaugina transportavimo kaštus.
Kai kurie analitikai teigia, kad vietiniai tinklai kainas kelia ne tik dėl naftos kainos biržoje, bet ir baimindamiesi realaus kuro fizinio trūkumo artimiausiomis savaitėmis.
Psichologinis barjeras ir vartotojų elgsena
Portalai pastebi įdomų reiškinį – vadinamąjį „panikos pirkimą“. Pirmadienio vakarą kai kuriose tinklo degalinėse užfiksuotos eilės, nes žmonės skubėjo užsipildyti bakus dar „senomis“ kainomis.
Ekonomistai perspėja, kad būtent tokia masinė reakcija dar labiau paskatina degalines kelti kainas, nes paklausa staiga viršija pasiūlą.
Verslo žinios pabrėžia, kad degalų brangimas virš 1,85 Eur ribos neišvengiamai atsilieps logistikos sektoriui, o tai reiškia, kad po 2–3 savaičių galime pamatyti brangstančius maisto produktus parduotuvių lentynose.
Brangsta minutėmis, o pinga savaitėmis?
Lietuvos vairuotojai antradienio rytą degalinių švieslentėse išvydo nemalonią staigmeną. Nors didmeninė rinka į įtampą Artimuosiuose Rytuose sureagavo tik pirmadienį, mažmeninėje prekyboje kainos pakilo beveik akimirksniu.
Ekspertai tokį mechanizmą vadina „degalinių klasika“ – kai galimos būsimos sąnaudos vartotojams perkeliamos nedelsiant, net jei talpyklose dar yra senesnėmis kainomis įsigyto kuro.
Prognozės neišsipildė: brango greičiau nei tikėtasi
Stebėdamas apie 9 proc. šoktelėjusią „Brent“ naftos kainą, SEB bankas ekonomistas Tadas Povilauskas pirmadienio rytą prognozavo nuosaikų augimą – maždaug 3–4 centais už litrą benzino ir iki 6 centų už dyzeliną.
Tačiau realybė degalinėse pranoko šiuos vertinimus. Jau pirmadienio popietę kainos ėmė kilti, o antradienį kai kuriuose tinkluose dyzelinas pasiekė 1,76–1,80 euro už litrą ribą.
Kainų palyginimo portalo Pricer.lt vadovas Arūnas Vizickas atkreipė dėmesį, kad didmeninėje rinkoje „Orlen Lietuva“ per parą dyzelino kainą padidino 11 centų už litrą. Vis dėlto dalis degalinių kainas pakėlė dar iki oficialių didmeninių tarifų pokyčių.
Sąžinė prieš verslo logiką
Lietuviškų degalinių sąjungos vykdomasis direktorius Vidas Šukys pripažįsta, kad toks skubotas branginimas iš dalies yra „sąžinės reikalas“.
Anot jo, nemaža dalis degalinių pirmadienį dar prekiavo pigiau įsigytais likučiais, tačiau kainas koregavo orientuodamiesi į būsimą savikainą.
„Kai reikia piginti, dažnai girdime argumentą, kad parduodami brangūs rezervai. Kai brangsta – tie rezervai tarsi išnyksta per minutę“, – situaciją apibūdina A. Vizickas.
Ar peržengsime 2 eurų ribą?
Ekspertai neatmeta, kad tolimesnė įtampa Artimuosiuose Rytuose gali dar labiau išauginti naftos kainą. Jei „Brent“ peržengtų 100 JAV dolerių už barelį ribą, pasekmės būtų juntamos ir Lietuvos degalinėse.
Galimi scenarijai:
Virš 2 eurų už litrą – realus scenarijus, jei brangi nafta išsilaikytų ilgesnį laiką.
Kraštutinis atvejis – apie 3 eurus – galimas tik esant rimtiems tiekimo sutrikimams.
V. Šukys ragina valdžią iš anksto svarstyti akcizų politikos „saugiklius“, kad staigus energijos brangimas netaptų nepakeliama našta vidutines pajamas gaunantiems gyventojams.
Šiuo metu rinka primena pirmąsias Rusijos karo prieš Ukrainą dienas – vyrauja neapibrėžtumas, o prognozuoti kainas ilgesniam nei kelių dienų laikotarpiui tampa sudėtinga.
Politinė reakcija: kur dingsta akcizų lengvatos?
Opozicijos politikai ir vartotojų teisių gynėjai kituose portaluose kelia klausimą dėl valstybės intervencijos. Skamba siūlymai laikinai įšaldyti akcizų didinimo planus, kurie buvo numatyti 2026 metams.
Teigiama, kad dabartinė situacija yra „force majeure“, todėl valdžia privalo amortizuoti kainų šuolį, kad būtų išvengta visos ekonomikos stagnacijos.
Analitiko įžvalga: Kodėl ši krizė kitokia?
Jei 2022 m. krizė buvo susijusi su tiekimo iš Rusijos nutraukimu, tai 2026 m. krizė yra energetinės transformacijos ir geopolitikos sankirta. Kadangi Europa masiškai investuoja į atsinaujinančią energetiką, investicijos į naftos perdirbimą yra sumažėjusios.
Tai reiškia, kad bet koks mažas tiekimo sutrikimas sukelia kur kas didesnę kainų amplitudę nei anksčiau, nes rinka nebeturi „saugumo pagalvės“.
Šaltinis: Apibendrinta pagal LRT.lt / Verslo žinios / Delfi Verslas / Bloomberg energetikos rinkų apžvalgas
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą