Dėl savo darbo vietos stabilumo saugūs jaučiasi vis mažiau gyventojų, rodo tyrimas

Lietuviai labiausiai užtikrinti įmonių stabilumu

Ekonomikai kasdien patiriant iššūkius, tik 40 proc. Lietuvos gyventojų jaučiasi saugūs savo darbo vietoje ir yra įsitikinę savo darbdavio įmonės stabilumu – tai yra 8 proc. mažiau nei prieš metus (48 proc.), rodo 2022 m. ir 2023 m. atliktų apklausų palyginimas. Optimistiškai nusiteikę šiuo klausimu dažniausiai yra 30–39 metų gyventojai, taip pat tie, kurių mėnesinės pajamos viršija 1250 eurų.

Šiais metais tarp Baltijos šalių gyventojų pasitikėjimas įmonės stabilumu stipriausias Lietuvoje – 40 proc., Latvijoje ir Estijoje nuotaikos kiek pesimistiškesnės – kaimyninėse šalyse saugūs savo darbovietėje jaučiasi po 34 proc. apklaustųjų. Estų ir latvių nuotaikos per pastaruosius metus taip pat tapo pesimistiškesnės nei buvo 2022 m.

Lietuvoje padaugėjo gyventojų, manančių, kad jų atstovaujamos įmonės veikla yra stabili, tačiau taip pat padaugėjo nesijaučiančių užtikrintai dėl savo vietos darbovietėje – 2022 metais tokių respondentų buvo 12 proc., šiemet – jau 14 proc.

9 proc. respondentų nesijaučia tikri nei dėl įmonės ateities, nei dėl savo galimybių susirasti naują darbą. Šis rodiklis beveik nepakito – prieš metus tokia nuomone dalijosi 8 proc. gyventojų.

Tiek prieš metus, tiek šiemet panašus skaičius respondentų atskleidė, kad nesijaučia tikri dėl įmonės ateities, tačiau nesijaudina dėl galimybių susirasti kitą darbą – šiemet tokį atsakymą rinkosi 8 proc. apklaustųjų, 2022 m. – 9 proc.

Situacija darbo rinkoje nevienoda

Apklausos duomenys rodo, kad dėl savo galimybių susirasti naują darbą mažiau jaudinasi jaunesni apklaustieji, t. y. 18–39 metų amžiaus, o mažiausiai savo galimybėmis pradėti naują darbą tiki 60 metų ir vyresni respondentai. Labiausiai savimi pasitiki kvalifikuoti specialistai, ofiso darbuotojai bei vadovai.

Valstybės duomenų agentūros duomenys rodo, kad trečią šių metų ketvirtį lyginant su tuo pačiu 2022 m. ketvirčiu, turinčių darbo vietą žmonių skaičius Lietuvoje išaugo 1,4 proc., tai reiškia, kad darbą rado 20 tūkst. žmonių daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai. Tuo tarpu laisvų darbo vietų skaičius lyginant minėtus laikotarpius išaugo 7,2 proc. – šių metų trečiąjį ketvirtį rinkoje buvo 1800 daugiau laisvų darbo vietų.

Tačiau, anot „Citadele“ banko valdybos narės, atsakingos už Baltijos šalių mažmeninę bankininkystę, Rūtos Ežerskienės, situacija šalies darbo rinkoje yra nevienoda – nors kai kuriuose sektoriuose, kaip statybų, vidaus prekybos, apgyvendinimo ir maitinimo, IT sferoje nedarbo lygio augimo rizika išlieka, pramonės ir transporto sektoriuose situacija yra optimistinė ir turinčių darbo vietą asmenų skaičius nuolat auga.

„Jaustis saugiau dėl ateityje galinčių įvykti nenumatytų situacijų tokių, kaip darbo vietos praradimas, padeda finansinio rezervo turėjimas. Dar kitaip vadinama finansinio saugumo pagalvė turėtų būti tokia, kad jos užtektų padengti einamąsias išlaidas bent 3 mėnesiams, idealiu atveju – šešiems“, – komentuoja R. Ežerskienė.

Tarp apklaustųjų 3 proc. pažymėjo, kad jau yra netekę darbo, daugiausia Panevėžio apskrities gyventojai. 16 proc. apklausos dalyvių pažymėjo nedirbantys samdomo darbo, 6 proc. – dirbantys sau.

„Citadele“ banko užsakymu reprezentatyvias Baltijos šalių gyventojų apklausas atliko tyrimų agentūra „Norstat“ 2022 ir 2023 metų lapkritį. Internetu buvo apklausta mažiausiai po 1000 Lietuvos, Latvijos ir Estijos gyventojų nuo 18 iki 74 metų amžiaus.