Donaldas Trumpas įvedė 10 proc. muitus visam importuojamam produktui ir didesnius tarifus 60 šalių
D. Trumpas balandžio 2 d., kurią numatė paskelbti atsakomuosius muitus (t. y. prieš tas šalis, kurios apmokestina JAV importą), pavadino JAV prekybos politikos „išsilaisvinimo diena“.
Kalbėdamas sode prie Baltųjų rūmų, prezidentas paskelbė 10 proc. muitus visam į JAV įvežamam importui.
Tada jis paėmė lentelę su šalių sąrašu, sakydamas, kad dėl vėjo jos negalima pakabinti ant stendo, ir ėmė skaityti muitų tarifus, kuriuos kitos šalys taiko JAV, o paskui tarifus, kuriuos JAV taikys kaip atsaką, pranešė „The Wall Street Journal“.
Tai darydamos, atsakomuosius muitus JAV „taikys su nuolaida“ - iš geranoriškumo, sakė D. Trumpas. „Taikysime jiems maždaug pusę to, ką jie taiko mums.
Taigi muitai nebus visiškai veidrodiniai. Žinoma, galėčiau juos padaryti visiškai abipusius, bet tai būtų iššūkis daugeliui šalių. Mes to nenorime. Tai nėra visiškas abipusiškumas. Tai geras abipusiškumas“, - sakė Prezidentas (citavo ‚Reuters‘).
Jis nustatė 34 proc. tarifą Kinijai (kartu su dviem ankstesniais 10 proc. žingsniais bendras tarifas būtų 54 proc.), 20 proc. tarifą Europos Sąjungai ir 24 proc. tarifą Japonijai.
Iš viso D. Trumpas išvardijo kelias dešimtis šalių, daugeliui jų tarifai viršys 10 proc. Taigi, jie bus: Pietų Korėjai - 25 %, Šveicarijai - 31 %, Taivanui - 32 %, Malaizijai - 24 %, Indijai - 26 %, Indonezijai - 32 %, Vietnamui - 46 %, Venesuelai - 15 % (iš viso tokių šalių yra apie 60).
Tokioms šalims kaip Jungtinė Karalystė, Brazilija, Singapūras, Ukraina, Argentina, Jungtiniai Arabų Emyratai ir t. t. tarifas išliks 10 %.
Baltųjų rūmų teigimu, bazinis importo tarifas įsigalios balandžio 5 d., o didesni muitai - nuo balandžio 9 d. Kanadai ir Meksikai, kurioms artimiausios prekybos partnerės jau taikė 25 proc. muitus, jie liks galioti, atskiri tarifai pagal naująsias taisykles joms nebus taikomi.
Išimtys prekėms, kurioms taikomas Šiaurės Amerikos prekybos susitarimas, dėl kurio D. Trumpas derėjosi per savo pirmąją kadenciją, liks galioti.
Be to, balandžio 3 d. įsigalios 25 proc. muitai visiems importuojamiems automobiliams (apie kuriuos paskelbta anksčiau).
Buvęs JAV iždo sekretorius Lawrence'as Summersas palygino D. Trumpo muitus su praėjusio amžiaus septintojo dešimtmečio naftos šoku.
Kaip ir tada, pasekmės bus ekonomikos gamybinių jėgų nuosmukis, spartėjanti infliacija ir didėjantis nedarbas bei sumažėjusios investicijos, sakė L. Summersas, dabar Harvardo universiteto profesorius.
„Tai labai rimtos ekonominės priemonės“, turinčios įtakos ir užsienio santykiams, ir nacionaliniam saugumui, sakė jis interviu agentūrai ‚Bloomberg‘.
Prieš D. Trumpo pranešimą JAV akcijų indeksai užsidarė šiek tiek aukščiau. Tačiau paaiškėjus prekybos karo mastui, S&P 500 ateities sandorių indeksas nukrito 2 %, o Nasdaq 100 - beveik 3 %. Visų automobilių gamintojų - „Ford Motor“, „General Motors“, „Stellantis“, „Tesla“ - akcijos po prekybos valandų atpigo. Krito technologijų bendrovių ir plataus vartojimo prekių gamintojų akcijos: Nike - 6 %, Apple - 5 %, Amazon - 4 %.
D. Trumpo patarėjas ekonomikos klausimais Peteris Navarro, kuris pirmosios prezidento kadencijos metu propagavo importo muitų idėją, sekmadienį pareiškė, kad jų pagalba JAV į biudžetą per metus surinks 700 mlrd. dolerių (100 mlrd. dolerių - iš automobilių, 600 mlrd. dolerių - iš visų kitų prekių).
Tai milžiniška suma, rašo „Bloomberg“ apžvalgininkas Džastinas Foksas (Justin Fox), buvęs Harvardo verslo apžvalgos (Harvard Business Review) redakcijos direktorius ir knygos „Racionalios rinkos mitas“ autorius. Tai yra maždaug devynis kartus daugiau nei dabartinės JAV muitų pajamos ir 2,4 proc. dabartinio BVP.
Tuo tarpu pajamos iš muitų neviršijo 2 proc. nuo XX a. septintojo dešimtmečio pradžios (ir net tada tai buvo tik trumpalaikis šuolis), o tvariai - nuo XX a. 20-ojo ir 30-ojo dešimtmečių.
D. Trumpas dažnai sakydavo, kad jo dėmesio centre yra prezidento Williamo McKinley (1897-1901 m.) įvesti dideli muitai, tačiau jo prezidentavimo metu muitai atnešė tik 1 proc. nuo BVP.
Tiesa, dabar importo dalis yra didesnė nei XIX a. ir net XX a. pirmoje pusėje.
Tačiau D. Trumpo tikslas - ją sumažinti; jei jam pavyks, nebebus įmanoma gauti tiek daug pajamų iš muitų, pažymi D. Fox.
Be to, dideli muitai buvo norma XIX amžiuje, bet ne XX ir XXI amžiuje. „Staigus muitų padidinimas iki XIX a. lygio būtų didžiulis ekonominis šokas su sunkiai prognozuojamomis pasekmėmis“, - teigia Foksas.
Naujosios priemonės buvo „daug blogesnės, nei mes bijojome“, - sakė Mary Lovely, Petersono tarptautinės ekonomikos instituto vyresnioji mokslinė bendradarbė.
Remiantis Evercore ISI skaičiavimais, vidutinė svertinė muito norma dabar bus 29 %. Tai yra daugiau nei 20 %, t. y. tiek, kiek buvo po to, kai 1930 m. JAV smarkiai padidino muitus, vykdydama protekcionistinę politiką, kuri, ekonomistų teigimu, tik pablogino ir taip sunkią ekonominę padėtį ir sulėtino šalies atsigavimą po Didžiosios depresijos.
Nauji muitai paskatins infliaciją JAV, o ekonomiką dar labiau paveiks kitų šalių atsakomosios priemonės, sakė Pictet Asset Management vyriausiasis strategas Luca Paolini:
Po „išsilaisvinimo dienos“ ateis „atsakomųjų veiksmų diena“. Vyriausybės atrodys silpnos, jei to nedarys. Didelio masto muitai didina JAV recesijos tikimybę.
Trečiadienį prezidentas Donaldas Trampas (Donald Trump) paskelbė, kad JAV įves 10 proc. muitus siuntoms iš visų šalių, tačiau kai kurioms bus padaryta išimtis - tačiau ne mažesnių, o didesnių mokesčių pavidalu.
Analitikai mano, kad D. Trumpas nepasieks savo tikslo „vėl padaryti Ameriką turtingą“ - priešingai, ekonomika gali nugrimzti į recesiją.
D. Trumpas balandžio 2 d., kurią numatė paskelbti atsakomuosius muitus (t. y. prieš tas šalis, kurios apmokestina JAV importą), pavadino JAV prekybos politikos „išsilaisvinimo diena“.
Taikysime jiems maždaug pusę to, ką jie taiko mums...
Kalbėdamas sode prie Baltųjų rūmų, prezidentas paskelbė 10 proc. muitus visam į JAV įvežamam importui.
Tada jis paėmė lentelę su šalių sąrašu, sakydamas, kad dėl vėjo jos negalima pakabinti ant stendo, ir ėmė skaityti muitų tarifus, kuriuos kitos šalys taiko JAV, o paskui tarifus, kuriuos JAV taikys kaip atsaką, pranešė „The Wall Street Journal“.
Tai darydamos, atsakomuosius muitus JAV „taikys su nuolaida“ - iš geranoriškumo, sakė D. Trumpas. „Taikysime jiems maždaug pusę to, ką jie taiko mums.
Taigi muitai nebus visiškai veidrodiniai. Žinoma, galėčiau juos padaryti visiškai abipusius, bet tai būtų iššūkis daugeliui šalių. Mes to nenorime. Tai nėra visiškas abipusiškumas. Tai geras abipusiškumas“, - sakė Prezidentas (citavo ‚Reuters‘).
Jis nustatė 34 proc. tarifą Kinijai (kartu su dviem ankstesniais 10 proc. žingsniais bendras tarifas būtų 54 proc.), 20 proc. tarifą Europos Sąjungai ir 24 proc. tarifą Japonijai. Iš viso D. Trumpas išvardijo kelias dešimtis šalių, daugeliui jų tarifai viršys 10 proc. Taigi, jie bus: Pietų Korėjai - 25 %, Šveicarijai - 31 %, Taivanui - 32 %, Malaizijai - 24 %, Indijai - 26 %, Indonezijai - 32 %, Vietnamui - 46 %, Venesuelai - 15 % (iš viso tokių šalių yra apie 60).
Tokioms šalims kaip Jungtinė Karalystė, Brazilija, Singapūras, Ukraina, Argentina, Jungtiniai Arabų Emyratai ir t. t. tarifas išliks 10 %.
Baltųjų rūmų teigimu, bazinis importo tarifas įsigalios balandžio 5 d., o didesni muitai - nuo balandžio 9 d. Kanadai ir Meksikai, kurioms artimiausios prekybos partnerės jau taikė 25 proc. muitus, jie liks galioti, atskiri tarifai pagal naująsias taisykles joms nebus taikomi.
Išimtys prekėms, kurioms taikomas Šiaurės Amerikos prekybos susitarimas, dėl kurio D. Trumpas derėjosi per savo pirmąją kadenciją, liks galioti.
Be to, balandžio 3 d. įsigalios 25 proc. muitai visiems importuojamiems automobiliams (apie kuriuos paskelbta anksčiau).
Buvęs JAV iždo sekretorius Lawrence'as Summersas palygino D. Trumpo muitus su praėjusio amžiaus septintojo dešimtmečio naftos šoku.
Kaip ir tada, pasekmės bus ekonomikos gamybinių jėgų nuosmukis, spartėjanti infliacija ir didėjantis nedarbas bei sumažėjusios investicijos, sakė L. Summersas, dabar Harvardo universiteto profesorius.
„Tai labai rimtos ekonominės priemonės“, turinčios įtakos ir užsienio santykiams, ir nacionaliniam saugumui, sakė jis interviu agentūrai ‚Bloomberg‘.
Prieš D. Trumpo pranešimą JAV akcijų indeksai užsidarė šiek tiek aukščiau. Tačiau paaiškėjus prekybos karo mastui, S&P 500 ateities sandorių indeksas nukrito 2 %, o Nasdaq 100 - beveik 3 %. Visų automobilių gamintojų - „Ford Motor“, „General Motors“, „Stellantis“, „Tesla“ - akcijos po prekybos valandų atpigo.
Krito technologijų bendrovių ir plataus vartojimo prekių gamintojų akcijos: Nike - 6 %, Apple - 5 %, Amazon - 4 %.
D. Trumpo patarėjas ekonomikos klausimais Peteris Navarro, kuris pirmosios prezidento kadencijos metu propagavo importo muitų idėją, sekmadienį pareiškė, kad jų pagalba JAV į biudžetą per metus surinks 700 mlrd. dolerių (100 mlrd. dolerių - iš automobilių, 600 mlrd. dolerių - iš visų kitų prekių).
Tai milžiniška suma, rašo „Bloomberg“ apžvalgininkas Džastinas Foksas (Justin Fox), buvęs Harvardo verslo apžvalgos (Harvard Business Review) redakcijos direktorius ir knygos „Racionalios rinkos mitas“ autorius.
Tai yra maždaug devynis kartus daugiau nei dabartinės JAV muitų pajamos ir 2,4 proc. dabartinio BVP.
Tuo tarpu pajamos iš muitų neviršijo 2 proc. nuo XX a. septintojo dešimtmečio pradžios (ir net tada tai buvo tik trumpalaikis šuolis), o tvariai - nuo XX a. 20-ojo ir 30-ojo dešimtmečių.
D. Trumpas dažnai sakydavo, kad jo dėmesio centre yra prezidento Williamo McKinley (1897-1901 m.) įvesti dideli muitai, tačiau jo prezidentavimo metu muitai atnešė tik 1 proc. nuo BVP.
Tiesa, dabar importo dalis yra didesnė nei XIX a. ir net XX a. pirmoje pusėje. Tačiau D. Trumpo tikslas - ją sumažinti; jei jam pavyks, nebebus įmanoma gauti tiek daug pajamų iš muitų, pažymi D. Fox.
Be to, dideli muitai buvo norma XIX amžiuje, bet ne XX ir XXI amžiuje. „Staigus muitų padidinimas iki XIX a. lygio būtų didžiulis ekonominis šokas su sunkiai prognozuojamomis pasekmėmis“, - teigia Foksas.
Naujosios priemonės buvo „daug blogesnės, nei mes bijojome“, - sakė Mary Lovely, Petersono tarptautinės ekonomikos instituto vyresnioji mokslinė bendradarbė.
Remiantis Evercore ISI skaičiavimais, vidutinė svertinė muito norma dabar bus 29 %. Tai yra daugiau nei 20 %, t. y. tiek, kiek buvo po to, kai 1930 m. JAV smarkiai padidino muitus, vykdydama protekcionistinę politiką, kuri, ekonomistų teigimu, tik pablogino ir taip sunkią ekonominę padėtį ir sulėtino šalies atsigavimą po Didžiosios depresijos.
Nauji muitai paskatins infliaciją JAV, o ekonomiką dar labiau paveiks kitų šalių atsakomosios priemonės, sakė Pictet Asset Management vyriausiasis strategas Luca Paolini:
Po „išsilaisvinimo dienos“ ateis „atsakomųjų veiksmų diena“. Vyriausybės atrodys silpnos, jei to nedarys. Didelio masto muitai didina JAV recesijos tikimybę.
Šaltinis: The Moscow Times
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą