Elektros liberalizavimo reforma vėl iš naujo: vartotojai galėtų bet kada nutraukti sutartis

Deramai neįsivažiavusi elektros rinkos liberalizavimo reforma vėl taisoma iš pagrindų. Seimas užsimojo suvaržyti elektros tiekėjus – jie negalėtų taikyti sutartyse numatytų baudų, netesybų ar kitų mokesčių ar bet kaip kitaip klientams apsunkinti tiekėjo keitimą ir palankesnių tarifų pasirinkimą.

Elektros energetikos įstatymo pataisas inicijavęs Seimo Ekonomikos komitetas tikina, kad naujas reguliavimas apsaugos vartotojus nuo aukštų elektros energijos kainų, užtikrins skaidrumą kainodaroje ir sutaupys nemažai viešųjų pinigų, skirtų kompensacijoms už elektros energiją.

Savo ruožtu naujienų portalo Alfa.lt kalbinti tiekėjai tikino, kas su Seimui teikiamomis pataisomis net nebuvo supažindinti.

„Negavome teisės aktų pakeitimų projektų pastabų teikimui, viskas svarstoma skubos tvarka“, – portalui teigė vienos įmonės atstovas.

Nepriklausomiems tiekėjams atrodo, kad bandymas standartizuoti produktus ir sutartis yra grįžimas prie reguliuojamos rinkos – tik ne su vienu, o daug reguliuojamų tiekėjų. Tokiu būdu elektros rinkos liberalizavimo reforma esą galiausiai išsižada pagrindinio tikslo, nes atsisakoma laisvos rinkos.

Neleis „piktnaudžiauti“

Antradienį Seimui skubos tvarka teikiamos Elektros energetikos įstatymo pataisos, kuriomis būtų suvaržyta elektros tiekėjų teisė bausti ar kitaip varžyti klientų laisvę bet kada nutraukti pasirašytas fiksuotos kainos sutartis, migruoti tarp tiekėjų ar rinktis mažesnius tarifus.

Įstatymo pataisoms praėjusį penktadienį, balandžio 21 d., pritarė Seimo Ekonomikos komitetas.

Pasak komiteto, pataisos „padėtų apie 500 tūkst. buitinių elektros energijos vartotojų sutaupyti, palyginti tiekėjų siūlomas kainas ir neleistų elektros energijos tiekėjams „piktnaudžiauti“ taikant sutartyse numatytas baudas, netesybas ar kitus mokesčius, taip apsunkinant elektros energijos tiekėjo keitimą ir palankesnių tarifų pasirinkimą“.

Įstatymo pataisas Seimui teikiantis Ekonomikos komiteto pirmininkas Kazys Starkevičius tikina, kad pakeitimai saugotų vartotojus nuo nepagrįstai didelių elektros energijos kainų, kurios elektros rinkoje jau kurį laiką yra pastebimai sumažėjusios.

Pasak K. Starkevičiaus, elektros tiekėjai vartotojams siūlo labai skirtingas kainas, jų esą neįmanoma palyginti ir išsirinkti palankiausią.

Todėl esą būtina įstatymu nustatyti prievolę elektros energijos tiekėjams teikti 12 ir 24 mėnesių fiksuotų tarifų planus, kuriuos vartotojas galėtų nesudėtingai palyginti.

Tiekėjai, be kita ko, kaip ir iki šiol galėtų siūlyti ir kitus fiksuoto bei nefiksuoto tarifo planus.

K. Starkevičius pabrėžė, kad įstatymo pakeitimais būtų užkirstas kelias elektros tiekėjams taikyti sutartyse numatyti baudas, delspinigius ar netesybas, kuriuos vartotojas privalo sumokėti nutraukdamas elektros energijos tiekimo sutartį anksčiau, nei baigiasi jos galiojimo terminas.

„Nepriklausomiems elektros energijos tiekėjams raginant buitinius elektros energijos vartotojus imtis aktyvių veiksmų ir persirašyti sudarytas elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartis, pasirenkant vartotojams palankesnius pasiūlymus su mažesnėmis elektros energijos tiekimo kainomis, ne visi vartotojai pasinaudoja šiais pasiūlymais.

Daugelis buitinių elektros energijos vartotojų vis dar permoka už elektros energijos tiekimą ir nesiima veiksmų persirašyti sutartis.

Vadovaujantis galiojančių teisės aktų nuostatomis, bet koks nepriklausomo elektros energijos tiekėjo siūlomas sutarties sąlygų pakeitimas galimas tik esant vartotojo sutikimui, o vartotojui neišreiškus sutikimo dėl siūlomų sutarties sąlygų pakeitimo, yra laikoma, kad sutartis nepakeista“, – rašoma Ekonomikos komiteto pranešime.

Elektros energetikos įstatymo pakeitimais būtų sudaryta galimybė nepriklausomiems elektros energijos tiekėjams vienašališkai pakeisti sutarties sąlygas, jeigu šiais pakeitimais yra mažinama elektros energijos tiekimo kaina vartotojui.

Saugos nuo aukštų kainų

Šie pakeitimai leistų elektros energijos tiekėjams pagerinti elektros energijos tiekimo sąlygas vartotojams ir sumažinti kainas, taip pat suteiktų teisinį aiškumą, kuriais atvejais vartotojo sutikimas dėl sutarties sąlygų pakeitimų nėra reikalingas.

Nepriklausomas elektros tiekėjas turėtų teisę vienašališkai pakeisti sutarties sąlygas tik tuomet, jei šių sąlygų pakeitimas yra būtinas tam, kad nepriklausomas tiekėjas galėtų sumažinti elektros energijos tiekimo kainą vartotojui.

Palengvinant vartotojams elektros energijos tiekėjų keitimą ar tiekimo sutarties keitimą, įstatymu siūloma nustatyti, kad elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartyse arba elektros energijos pirkimo–pardavimo ir persiuntimo paslaugos teikimo sutartyse, sudarytose su buitiniais vartotojais, labai mažomis įmonėmis ir mažomis įmonėmis, kaip jos apibrėžtos Smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatyme, draudžiama numatyti sutarties nutraukimo, tiekėjo keitimo mokesčius ir (ar) netesybas, kurie būtų taikomi nurodytų vartotojų atžvilgiu už vienašališką energijos pirkimo–pardavimo sutarties arba elektros energijos pirkimo–pardavimo ir persiuntimo paslaugos teikimo sutarties nutraukimą.

Taip būtų pašalintos visos kliūtys vartotojams keisti sutartis į palankesnes.

„Tikimasi, kad Ekonomikos komiteto inicijuotas įstatymo projektas prisidės apsaugant vartotojus nuo didelių elektros energijos kainų, užtikrins skaidrumą kainodaroje ir sutaupys nemažai viešųjų pinigų, skirtų kompensacijoms už elektros energiją“, – teigiama pranešime.

„Elektrum Lietuva“: trumparegiški siūlymai

Latvijos kapitalo bendrovės „Elektrum Lietuva“ vadovas Martynas Giga ne pirmą kartą stebi impulsyvų reagavimą į dabartinę situaciją, neatsižvelgiant į tai, kas gali atsitikti ateityje.

Jis įtaria, kad siūlymas tiekėjui keisti sutarties sąlygas ir vienašališkai mažinti kainas yra būdas išspręsti kompensacijų naikinimo klausimą, deja, tai esą trumparegiškas ir problemiškas dalykas dėl kelių priežasčių.

„Reikia suprasti, kad visų tiekėjų sutartys nėra vienodos – sąlygos, tokios kaip terminai, delspinigiai, įsipareigojimai, gali skirtis, o tai reiškia, kad keisdami kainas tiekėjai gali vienašališkai pakeisti ir kitas sąlygas?

Pavyzdžiui, mainais į mažesnę kainą pritaikyti ženkliai ilgesnį sutarties laikotarpį arba pridėti nuolaidas, kurias reikėtų grąžinti, jeigu klientas nutraukia sutartį anksčiau laiko (nors tokių jis gal prieš tai išvis neturėjo).

O gal toks sutarties pakeitimas gali būti naudingas ir tiekėjui?

Pavyzdžiui, klientas turi septynerių metų sutartį labai gera kaina, kuria džiaugiasi, bet tiekėjas nusprendžia pakeisti sutartį, pritaikyti mažesnę kainą, tik labai trumpam periodui, tarkime, trims mėnesiams“, – Alfa.lt sakė M. Giga.

Įmonės vadovas atkreipė dėmesį ir į kitas aplinkybes.

Pagal įstatymą, jei tiekėjas vienašališkai nori keisti bet kokias sutarties sąlygas, šiuo atveju užfiksuotą elektros kainą, apie tai klientą privalo informuoti prieš 30 dienų.

„Energetikos srityje mėnuo yra labai daug, nes per tiek laiko elektros kaina visoje rinkoje gali pasikeisti kardinaliai, todėl tai, kokią kainą mes siūlome dabar, nereiškia, kad tokią pačią ją siūlysime ir po mėnesio“, – pastebėjo M. Giga.

Be to, įmonės vadovas pabrėžė ir kitą dalyką: jei kažkuris tiekėjas savo klientams pamažina kainą, tai nereiškia, kad jis tikrai garantuoja jiems geriausią kainą rinkoje.

„Mes vėl grįžtame prie to paties laisvos rinkos principo – gyventojas pats turi domėtis, kokie pasiūlymai rinkoje dabar yra geriausi, ir rinktis geriausią variantą iš visų“, – teigė M. Giga.

Grįžtama prie reguliuojamos rinkos?

„Elektrum Lietuvos“ vadovui M. Gigai atrodo, kad bandymas standartizuoti produktus ir sutartis – būdas grįžti prie reguliuojamos rinkos – tik ne su vienu, o daug reguliuojamų tiekėjų.

„Svarbu suprasti, kad kiekvienas tiekėjas turi skirtingus veiklos, kainų formavimo ar rizikos tolerancijos standartus. Pagal tai ir kuriami produktai, kainos ir sutartys.

Ruošdami naujus pasiūlymus mes vertiname, ką tuo metu gyventojams galime pasiūlyti optimalaus.

Kodėl siūlomas būtent 12 ir 24 mėn. kainos fiksavimas? Ar tam yra kažkoks finansinis ar kitoks logiškas pagrindimas?

Juk nėra kažkokios didmeninės rinkos, kur visi tiekėjai perka 24 mėnesių sutartis viena didmenine kaina ir prisidėję savo maržą pardavinėja galutiniam vartotojui.

Be to, rinkoje dar turime veikiantį tiekėją, kuris siūlo tik su biržos kainomis susietą planą, o toks reguliavimas greičiausiai reikštų jo išstūmimą iš rinkos“, – sakė M. Giga.

Šiuo metu „Elektrum Lietuva“ klientams nesiūlo nei 12, nei 24 mėn. fiksuotos kainos planų, todėl kol kas esą sunku komentuoti, kokie tarifai galėtų būti, kiekvienu atveju reikėtų detalaus skaičiavimo ir vertinimo, ką įmonė galėtų pasiūlyti klientams.

„Mes galime parengti 12 ir 24 mėn. fiksuotos kainos pasiūlymus, bet siūlysime ir kitus planus, kurie vartotojams naudingesni – tuos pačius dabar mūsų siūlomus 6 ir 36 mėn. planus“, – sakė M. Giga.