ES siekia įgaliojimų konfiskuoti sankcijomis nubaustų Rusijos oligarchų turtą

„Kol Rusijos agresija Ukrainoje tęsiasi, svarbiausia, kad ES ribojamosios priemonės būtų visiškai įgyvendinamos, o šių priemonių pažeidinėjimas negalėtų atsipirkti“, – sakoma Europos Komisijos (EK) pareiškime.

„Šiandienos pasiūlymais siekiama užtikrinti, kad ribojamąsias priemones pažeidusių asmenų ir subjektų turtas ateityje galėtų būti veiksmingai konfiskuojamas“, – priduriama pareiškime.

Bloko 27 valstybės narės ekonomines sankcijas taiko labai skirtingai, todėl atsirado tam tikras reguliavimo „kratinys“, sudarantis sąlygas asmenims, sulaukusiems sankcijų, išvengti jų poveikio.

„ES sankcijų pažeidimas yra sunkus nusikaltimas ir turi sukelti rimtų pasekmių. Kad tai būtų įtvirtinta, reikalingos ES masto taisyklės“, – nurodė EK pirmininko pavaduotoja Vera Jourova.

Pasak pagrindinės ES vykdomosios valdžios struktūros, sankcijas saisto 40 teisinių režimų, labai skirtingai interpretuojančių sankcijų apėjimą – nuo sunkaus nusikaltimo iki paprasto administracinio nusižengimo.

„Nenuoseklus ribojamųjų priemonių taikymas kenkia Sąjungos gebėjimui kalbėti vienu balsu“, – pabrėžiama EK pareiškime.

Šiuo tikslu Komisija pasiūlė sankcijų pažeidimus įtraukti į ES nusikaltimų sąrašą. Toks žingsnis leistų valstybėms narėms sukurti bendrą taikymo standartą bei suderinti nuobaudas.

Kai dėl to būtų susitarta, Bendrija tiksliau apibrėžtų, kokie veiksmai tolygūs sankcijos pažeidimui. Tokiu atveju būtų lengviau patraukti baudžiamojon atsakomybėn pažeidėjus visoje Europoje, o teisėsaugos institucijos galėtų veiksmingiau bendradarbiauti.

Dėl Rusijos invazijos į Ukrainą ES paskelbė penkis sankcijų paketus ir šiuo metu derasi dėl šeštojo, kuris turėtų apimti draudimą importuoti rusišką naftą.

Kone daugiausiai diskusijų pakurstė naujausių siūlymų aspektas, numatantis galimybę iš sankcijomis nubaustų asmenų atimti turtą – ne tik jį areštuoti, kaip leidžia dabartinė tvarka.

Atsakydamos į atitinkamą Kyjivą raginimą, kai kurios ES valstybės narės nori, kad pajamos iš šio turto padėtų padengti didžiules karo nuniokotos Ukrainos atstatymo išlaidas.

Tačiau kitos bloko narės, įskaitant Vokietiją, nerimauja, kad tokia priemonė galėtų pažeisti tarptautinius ir nacionalinius įstatymus, ribojančius valdžios galimybes nusavinti privačią nuosavybę.

Europos Komisijos siūlymai turėtų būti aptarti per ES viršūnių susitikimą, vyksiantį pirmadienį Briuselyje.

Remiantis susitikimo išvadų projektu, su kuriuo trečiadienį susipažino naujienų agentūra AFP, vadovai pritartų, kad „būtų aktyviai nagrinėjamos kitos su tarptautine teise suderinamos galimybės, įskaitant variantus, nukreiptus į įšaldyto Rusijos turto panaudojimą Ukrainos atstatymui paremti“.

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB BNS sutikimo draudžiama.