Estijoje siaučia infliacija: kaip atrodo apsipirkinėjimas maisto produktais?

Taigi, kaip jaučiasi estai, kurie turi subalansuoti savo biudžetą, susidoroti su sparčiai kylančiomis kainomis ir dar kažkaip aprūpinti vaikus maistu, drabužiais ir šiluma sparčiai artėjant žiemai?

Kalbėjomės su dviem šeimomis ir Estijos prekybos centrų tinklu, kad išgirstume jų istorijas.

Harlesas Tiitsmaa ir jo žmona Hedvy su 31 mėnesio dukra gyvena pietiniame Tartu mieste. 

Jis priklauso estų kartai, kuri išvyko dirbti į Suomiją statybose, kai atlyginimai šiaurinėje Baltijos jūros pusėje buvo daug didesni nei namie, tačiau prieš kelerius metus grįžo, kai estų atlyginimai ėmė vienodėti. 

Dabar jis dirba vyriausybėje žuvininkystės srityje ir didžiąją dalį dienų praleidžia gryname ore prie nedidelių ežerų aplink Tartu - jis vadina tai savo "svajonių darbu", o Hedvy moko prancūzų kalbos ir dramos gimnazistus. 

"Maisto kainos pakilo. Prieš karą mūsų savaitės biudžetas maisto produktams apsipirkti buvo 70 eurų, o dabar - 90 ar daugiau eurų, priklauso nuo to," - "Euronews" sakė Harlesas. 

Jis paaiškino, kad maždaug 150 proc. išaugo ir elektros energijos kainos, tačiau dabar šeima yra sudariusi sutartį su fiksuota 13 centų už kilovatą kaina savo dviejų kambarių butui.

Praėjusiais metais, sakė Harlesas, už kilovatą mokėjo vos 6 centus arba mažiau. 

"Daug žmonių naudoja malkas, kad išgyventų žiemą. Praėjusiais metais už vieną kubinį metrą buvo mokama 40 eurų, o dabar - 100 eurų ar daugiau.

Vyriausybė turi paramos sistemą sąskaitoms už elektrą ir dujas, bet ne už malkas, be to, sunku įrodyti, kiek moki, nes dauguma mokėjimų atliekami grynaisiais pinigais ir negauni kvito", - aiškino jis. 

Vidutinis darbo užmokestis Estijoje, sakė Harlesas, yra 1 600 eurų, tačiau jo žmona Hedvey uždirba tik 1 400 eurų, net ir turėdama tokią gerą profesiją kaip mokytoja. 

"Mūsų viršininkas sako, kad galbūt kitais metais mums 5 proc. pakels atlyginimą, bet palūkanų normos jį suvalgys. Tai menkas pakėlimas." 

Statybos inžinierius Martinas Kabralas taip pat gyvena Tartu su savo septynerių metų sūnumi Atsu namuose, kuriuos dvejus metus remontavo. 

"Šildymo ir elektros energijos kainos tikrai šoktelėjo, o vyriausybė padėjo su visuotine elektros energijos sistema", - "Euronews" sakė vienišas tėtis. 

Pagal šią vyriausybės sistemą, kurią vykdo Eesti Energia, ateinančius ketverius metus elektra perkama reguliuojama kaina ir yra skirta buitiniams vartotojams. 

Nustatyta kaina yra šiek tiek daugiau nei 19 centų už kilovatą, o visi Estijos gyventojai, kurių dabartinė sutartis yra brangesnė, bus automatiškai perkelti į naująjį, vyriausybės remiamą universalųjį elektros energijos planą.

"Kalbant apie prekybos centrus, taip, pradėjau atidžiau žiūrėti į perkamų daiktų kainą ir, jei įmanoma, rinktis alternatyvas, be to, rečiau nei prieš dabartinę pragyvenimo kainų krizę valgau maistą", - sakė jis.

"Jei matau specialius pasiūlymus, perku pigesnius daiktus arba prekes, kurios yra išparduodamos. Pavyzdžiui, gal kavos pakelį, atidžiai pasižiūriu į kilogramo kainą ir, jei didesnio maišelio kilogramo kaina mažesnė, žinoma, jį perku." 

Nors po Rusijos invazijos į Ukrainą maisto produktų kainos Estijoje sparčiai kilo, dažnai gali būti sunku sekti laipsnišką kainų didėjimą, ypač jei į prekybos centrą einate dažniau nei kartą per savaitę.  

"Neturiu nustatyto biudžeto, bet sakyčiau, kad savaitės kainos šiemet jau pakilo gal 20 ar 30 proc.", - sakė Martinas, pridurdamas, kad pastebėjo, jog ypač šoktelėjo šunų ėdalo, skirto jo auksaspalviam retriveriui, kainos. 

"Mačiau pakuotę šunų skanėstų, kurie anksčiau kainavo apie 4 eurus, o vakar - 8,50 euro. Todėl jo nepirkau. Šuo gavo pigesnių skanėstų, o ne tokių, kokių tikėjosi!"

Prekybos centrai kovoja su gamintojais ir išlaidomis

Vieno didžiausių Estijos prekybos centrų tinklo "Selver" kainos svyravo visus metus, taip pat keitėsi pirkėjų įpročiai.

"Buvo laikotarpių, kai kai kurių kategorijų, pavyzdžiui, mėsos ir pieno produktų, kainos keitėsi kiekvieną savaitę", - sakė "Selver" komunikacijos vadovas Rivo Veski.

"Matome, kad pirkėjai perka daugiau produktų, kuriems taikomos akcijos, arba perka ne tokius aukščiausios kokybės produktus kaip anksčiau, bet perka pagrindinių kategorijų prekes", - "Euronews" sakė R. Veski.

74 parduotuves visoje Estijoje turinti "Selver" pastebėjo, kad ypač išaugo vietinių maisto produktų kainos, nes gamintojai savo ruožtu pastebi, kad didėja jų pačių kainos. 

Tai reiškia, kad buvo sunkiau konkuruoti su užsienio prekybos tinklais, kurie gali didesniu mastu importuoti produktus iš kitų ES šalių, pavyzdžiui, Lenkijos. 

Kadangi "Selver" orientuojasi į vietinius Estijos gamintojus, didėjančios gamybos sąnaudos neišvengiamai tenka pirkėjams. 

"Kuo daugiau vietinių įmonių, tuo brangesni produktai", - sakė Veski, o tai reiškia, kad keičiasi prekės, kurias Estijos pirkėjai kiekvieną savaitę deda į savo pirkinių krepšelį. 

"Anksčiau matėme, kad žmonės parduotuvėje priimdavo daugiau emocinių sprendimų ir galbūt pirkdavo naują ar aukščiausios kokybės produktą tik tam, kad vieną kartą jį išbandytų.

Tačiau dabar visi šie sprendimai tapo racionalūs, žmonės perka tik tai, ko jiems reikia, ir klausia: "Ar tikrai mums to reikia?" - sakė Rivo Veski.

Kodėl kainos Estijoje taip sparčiai kyla?

Estijos banko duomenimis, maždaug pusę pragyvenimo išlaidų šalyje padidėjimo lėmė spartus energijos kainų kilimas po to, kai šių metų vasarį Rusija įsiveržė į Ukrainą, ir pajėgumų trūkumas Baltijos šalyse bei sumažėjusi Rusijos energijos gamyba. 

"Didesnės energijos kainos palaipsniui bus perkeltos į kitų prekių ir paslaugų kainas. Infliaciją didina didelė paklausa, kurios pasiūla nesugebėjo patenkinti", - rašė centrinis bankas. 

Kitas svarbus Estijos infliacijos veiksnys buvo didelės maisto produktų kainos. 

"Iš dalies taip atsitiko dėl to, kad didesnės energijos sąnaudos buvo perkeltos į įmonių gamybos sąnaudas.

Be to, sankcijos Rusijai ir tiekimo problemos, kurias iš pradžių sukėlė pandemija, padidino įvairių produktų žaliavų kainas, o tai padidino galutinių produktų kainas vartotojams", - aiškino Estijos bankas. 

"Nustatydamos kainas, Estijos įmonės taip pat turėjo atsižvelgti į sparčiau didėjančias darbo užmokesčio sąnaudas nei daugelio kitų Europos Sąjungos šalių įmonės."