Statybos vyksta greta dabartinės gamyklos, jos turėtų būti baigtos iki kitų metų pabaigos.
„Mestillos“ vadovas Arūnas Zubas „Vakarų ekspresui“ teigė, kad plėtrą lėmė Lietuvoje išaugusi žaliavos - rapsų - pasiūla bei išliekanti biodegalų paklausa.
„Iš tikrųjų atsirado žaliavų bazė gerokai didesnė - jeigu beveik prieš dvidešimt metų, kai mes projektavome dabartinę gamyklą, pajėgumai buvo 180-200 tūkstančių, tai dabar jie - arti milijono tonų.
Atsirado žaliavų bazė gerokai didesnė - jeigu beveik prieš dvidešimt metų pajėgumai buvo 180-200 tūkstančių, tai dabar jie - arti milijono tonų. Arūnas ZUBAS, „Mestilla“ vadovas.
Aišku, kad tuo metu mes negalėjome tokio dydžio gamyklos projektuoti, o dabar mes matome biodegalų paklausą pakankamai stabilią, ji greičiausiai išliks ateinančius 20 metų, dėl to matome ekonominį potencialą“, - po oficialios gamyklos pradžios ceremonijos pasakojo A. Zubas.
Pradėjus veikti naujai gamyklai „Mestillos“ rapsų perdirbimo pajėgumai nuo dabartinių 180 tūkst. tonų išaugs iki 500 tūkst. tonų, po plėtros per metus tikimasi pagaminti iki 200 tūkst. tonų biodyzelino bei 300 tūkst. tonų rapsų baltyminių priedų.
A. Zubo teigimu, pradėjus veikti naujai gamyklai įmonė galės dar intensyviau konkuruoti su stambiausiais Šiaurės ir Vakarų Europos biodyzelino rinkos žaidėjais.
Lietuvos grūdų augintojų asociacijos vadovas Aušrys Macijauskas sakė, jog nauja gamykla padidins ir stabilizuos šalyje užaugintų rapsų kainą.
„Atsiradus vietos perdirbėjui, kaina visada padidėja, nes vietos perdirbėjas turi tam tikrų privalumų, lyginant su eksportuotojais: jie yra mažiau priklausomi nuo staigių rinkos pokyčių, nes parduoda galutinį produktą, kurio kainos svyravimasi yra mažesni, nei rapso, jie privalo apsirūpinti žaliava, nes gamykla privalo dirbti. Turint perdirbėją Lietuvoje, kainos stabilizuojasi, jos yra aukštesnės nei be šio perdirbėjo. Ta investicija pakelia viso užauginamo rapso kainą“, - „Vakarų ekspresui“ aiškino asociacijos vadovas.
Pasak A. Macijausko, šiuo metu Lietuvoje auginami rapsai, be „Mestillos“, perdirbami dar dviejose gamyklose šalyje, o dalis per Klaipėdos uostą išvežami perdirbėjams Skandinavijoje ir Vokietijoje.
A. Zubas patvirtino, jog pradėjus veikti naujai gamyklai rapsų augintojai turėtų pajusti finansinę naudą.
„Mes patys kainos pakelti negalime, bet susilyginę su savo konkurentais Šiaurės ir Vakarų Europoje galėsime mokėti didesnę premiją už rapsus, nes bazinė jų kaina yra labai svyruojanti ir priklauso nuo pasaulinės rinkos. Ūkinininkai turėtų pajausti tai“, - teigė A. Zubas.
Gamyklos statybų pradžios ceremonijoje dalyvavęs žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas teigė, jog ji sustiprins valstybę ne tik perdirbdama vietinę žaliavą, bet ir mokėdama daugiau mokesčių ir kurdama naujas darbo vietas bei žinias.
„Mes esame gan daug žemės ūkio žaliavos eksportuojanti šalis, tai perdirbimas ir pridėtinės vertės kūrimas yra ta pagrindinė nauda. Mokesčiai, darbo vietos - tai tikrai kuria valstybei. Modernios technologijos, žinios taip pat liks šaliai“, - sakė K. Navickas.
Ceremonijoje dalyvavęs Klaipėdos meras Arvydas Vaitkus teigė, kad po gamyklos plėtros dėl aplinkosauginių sprendimų klaipėdiečiai neturėtų justi nuo jos sklindančių kvapų.
„Džiugu, kad vis daugiau pramonės įmonių atsigręžią į aplinkai tvarias technologijas ir jas diegia gamyboje. Šios investicijos ne išimtis, kurias viliuosi, kad pajus daugelis klaipėdiečių ir rajono gyventojų.
Labiausiai džiugina tai, kad „Mestilla“ milijoninės investicijos, pastačius du 70 metrų kaminus ir pakeičiant technologiją, sumažins kvapų sklaidą ir tikiu, kad įgyvendinus projektą vis mažiau sulauksime skundų dėl „blynų“ kvapo.
Tai geras pavyzdys visoms įmonėms, kurios atsižvelgia į gyventojų nuogąstavimus, kuria pridėtinę vertę miestui ir investuoja į tvarias technologijas“, - ceremonijoje sakė A. Vaitkus.
Į plėtrą lietuviško kapitalo bendrovė investuoja 60 mln. eurų.
„Mestilla“ Klaipėdos LEZ veikia nuo 2005-ųjų, šiuo metu 100 proc. bendrovės akcijų priklauso lietuviško kapitalo įmonei „Akola group“ (buvusi „Linas Agro Group“).
Bendrovė produkciją parduoda Lietuvoje ir Baltijos regione, taip pat Skandinavijoje, Vakarų Europoje ir kitose šalyse. Įmonėje dirba apie 60 darbuotojų.
Pernai biodyzelino gamintojos pajamos viršijo 200 mln. eurų ir uždirbo daugiau nei 25 mln. eurų grynojo pelno.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą