Grynieji pinigai ar skaitmeniniai atsiskaitymai? Už ir prieš

Kai technika nuvilia

Praėjusią savaitę „Swedbank“ sistemoje įvykęs gedimas privertė daugelį žmonių patirti nepatogumų. Pirkėjai negalėjo atsiskaityti už maistą, pacientai – už gydytojo paslaugas. 

Viena moteris pasakojo, jog vizito metu teko imti kvitą ir pažadėti susimokėti vėliau, nes kortelė neveikė, o grynųjų ji neturėjo. 

Tokie atvejai primena, kad technologijos, kad ir kokios pažangios, nėra nepažeidžiamos.

Latvijos bankas šioje srityje žengė žingsnį į priekį – pirmasis euro zonoje įdiegė galimybę atsiskaityti kortele be interneto. 

Tai leidžia įsigyti maisto, vaistų ar kuro net nutrūkus ryšiui. 

Vis dėlto net ir toks sprendimas nėra tobulas – mokėjimas galimas tik su fizine kortele, bet ne išmaniuoju telefonu.

Argumentai už grynuosius pinigus

• Saugumo garantas: dingus elektrai, internetui ar sutrikus bankų sistemoms, grynieji leidžia atsiskaityti be trikdžių.

• Privatumas: tokie mokėjimai nepalieka skaitmeninių pėdsakų.

• Nepriklausomybė nuo bankų: nereikia mokėti už pavedimus, o pinigų vertė nesumažėja dėl komisinių.

• Visuotinai priimtina priemonė: galima naudotis bet kur – turguje, kaime ar kelionėje.

• Apsauga nuo kibernetinių grėsmių: jų neįmanoma „nulaužti“ internetu.

• Socialinis teisingumas: jie prieinami ir tiems, kurie neturi banko sąskaitų ar išmaniųjų įrenginių.

Neatsitiktinai Latvijos bankas rekomenduoja visada turėti bent nedideles grynųjų atsargas – kaip draudimą „juodajai dienai“.

Argumentai prieš grynuosius pinigus

• Patogumas: kortele ar telefonu atsiskaityti greičiau, nereikia skaičiuoti smulkių.

• Saugumas: pametus piniginę grynieji prarandami visam laikui, o kortelę galima užblokuoti.

• Higiena: banknotai ir monetos perneša bakterijas bei virusus.

• Nepatogu su didelėmis sumomis: grynuosius sunku laikyti ir transportuoti.

• Papildomos išlaidos: reikia spausdinti banknotus, kaldinti monetas, prižiūrėti bankomatus.

• Šešėlinė ekonomika: grynieji palengvina mokesčių slėpimą.

• Ribotos galimybės: internetu ar programėlėmis jų panaudoti negalima.

Kas svarbiau – patogumas ar atsarginis variantas?

Komentaruose po straipsniu apie grynųjų reikšmę nuomonės išsiskyrė: vieni teigė „Tik ir tik grynieji!“, kiti akcentavo, kad be elektros neveiktų nei kortelių terminalai, nei kasos aparatai.

 Dar kiti pastebėjo, kad pinigai banke ilgainiui praranda vertę dėl įvairių mokesčių, o grynieji – stabilūs.

Kitų šalių patirtys

Švedija – viena iš labiausiai skaitmenizuotų šalių. Čia net bažnyčiose aukos renkamos kortelėmis ar „Swish“ programėle. 

Kai kurios parduotuvės ir viešasis transportas grynųjų nepriima. Tačiau valdžia sulaukia kritikos, kad tokia sistema gali tapti pavojinga esant krizei – todėl diskutuojama apie grynųjų prieinamumo užtikrinimą.

Norvegija – panašiai kaip Švedija, gyventojai kasdienybėje beveik nenaudoja grynųjų. 

Visgi centrinis bankas yra įspėjęs, kad visiškai jų atsisakyti negalima, nes visuomenė turi turėti atsarginį variantą ypatingoms situacijoms.

Vokietija – priešingai, yra viena iš labiausiai grynuosius vertinančių valstybių Europoje. Net iki 70 % smulkių atsiskaitymų vis dar atliekami grynaisiais. Vokiečiai ypač vertina privatumo aspektą ir nepasitikėjimą visiškai skaitmenine sistema.

Japonija – nors šalis yra technologijų lyderė, daugelis gyventojų iki šiol renkasi grynuosius. Tai siejama su kultūriniu pasitikėjimu materialia pinigų forma ir įpročiu laikyti santaupas namuose.

Šie pavyzdžiai rodo, kad nėra vieno universalaus sprendimo – kiekviena visuomenė renkasi pagal savo kultūrą, įpročius ir saugumo sampratą.

Akivaizdu, kad grynieji pinigai išlieka svarbia atsiskaitymo priemone, net jei kasdienybėje dažniau renkamės kortelę ar telefoną. 

Skaitmenizacija suteikia patogumą, tačiau grynieji – tai tarsi draudimo polisas netikėtoms situacijoms.