Jelena Kazlauskienė

„Gydytojai sakė, kad likau gyva stebuklo dėka“: po avarijos tėvo ištarti žodžiai pakeitė gyvenimą

„Mano kelias į gyvybės draudimo sritį buvo netikėtas ir, galima sakyti, nulemtas gyvenimo aplinkybių“, – pasakojimą pradeda finansų patarėja Jelena Kazlauskienė. Studijuodama antrame kurse, ji su studentų mainų programa išvyko į Prancūziją, kur praleido dvejus metus ir planavo tęsti magistrantūros studijas.

„Jau buvau gavusi patvirtinimą iš Liono universiteto. Į Lietuvą grįžau atsisveikinti su šeima ir draugais bei sutvarkyti dokumentų. Rugpjūčio 31 dieną išvykome į dviračių žygį. Deja, jis baigėsi labai nesėkmingai – nukritau nuo dviračio taip stipriai, kad kurį laiką buvau be sąmonės. Patyriau daugybinius lūžius, prireikė sudėtingų gydymo procedūrų“, – prisimena ji.

Vėliau gydytojai sakė, kad tai, jog Jelena apskritai liko gyva, buvo tikras stebuklas. Ligoninėje ją aplankęs tėvas ištarė frazę, kuri iki šiol išliko atmintyje: „Žinai, gailiuosi, kad neturėjome tau gyvybės draudimo.“

Asmeninė patirtis tapo stipria motyvacija

„Kartu su nelaime žlugo ir mano svajonė studijuoti užsienyje. Tuo metu Lietuva dar nebuvo Europos Sąjungos narė, todėl studijoms Prancūzijoje reikėjo nemažo finansinio rezervo. Mano tėvai tokios sumos sukaupti negalėjo. Neturėjau nei santaupų, nei draudimo išmokos, kuri bent iš dalies būtų padėjusi pradėti studijas. Gydytojai perspėjo, kad po išrašymo dar mažiausiai kelis mėnesius reikės reabilitacijos, todėl dirbti tuo metu tikrai nebūčiau galėjusi“, – pasakoja J. Kazlauskienė.

Ji liko Lietuvoje, po reabilitacijos įstojo į magistrantūrą ir, pradėjusi ieškoti darbo, atsidūrė gyvybės draudimo srityje. Netrukus suprato, kad ši profesija turi ir gilią prasmę.

„Mano asmeninė patirtis tapo stipria motyvacija priminti klientams, kaip svarbu pasirūpinti savo vaikų ateitimi ir neatimti iš jų svajonių vien dėl finansinių aplinkybių“, – sako J. Kazlauskienė.

Per daugiau kaip dvidešimt darbo metų finansų patarėja matė ne vieną tai patvirtinančią istoriją.

„Vienoje šeimoje, mirus tėčiui, gyvybės draudimo išmoka padėjo mamai užtikrinti dviejų vaikų studijų finansavimą. Ji viena tokios sumos niekada nebūtų galėjusi sukaupti.

Kitu atveju žuvo vieniša mama, auginusi dukrą. Mergaitė draudimo išmoką galėjo atsiimti sulaukusi devyniolikos metų. Vėliau, jau atvykusi atsiimti pinigų, ji sakė, kad šiuos pinigus mama tikslingai kaupė dukters studijoms. Mergina jau buvo įstojusi į labai gerą universitetą ir planavo šias lėšas skirti studijų pradžiai“, – prisiminimais dalijasi Jelena.

Tokios istorijos dar labiau sustiprino jos įsitikinimą, kad apie finansinį saugumą reikia kalbėti daugiau. Be taupymo ir investavimo, gyvybės draudimas turi ir kitą labai svarbų aspektą – apsaugą netikėtų įvykių atveju.

Kaupimas pensijai – neišvengiamas klausimas

Pastaruoju metu jai vis dažniau tenka diskutuoti apie pensijų sistemą, dėl kurios sulaukia daug klausimų. Atsakydama J. Kazlauskienė pabrėžia, kad skirtingų kaupimo būdų – antros pakopos, trečios pakopos ar investicinio gyvybės draudimo – negalima tiesiogiai lyginti, nes jie atlieka skirtingas funkcijas.

„Demografinė situacija Lietuvoje sudėtinga. Šiuo metu tūkstančiui gyventojų tenka vos 7–8 naujagimiai. Tai reiškia, kad po kelių dešimtmečių dirbančiųjų ir pensininkų santykis bus dar prastesnis. Skaičiavimai rodo, kad iš „Sodros“ pensijos ateityje galėtume tikėtis tik apie 30 procentų buvusių pajamų. Antros pakopos pensijų fondai galėtų pridėti dar maždaug 10–20 procentų. Tačiau net ir tai nėra pakankama suma, jei norime išlaikyti panašų gyvenimo lygį“, – tikina J. Kazlauskienė.

Jos teigimu, praktikoje skirtumas gali būti labai didelis.

„Jei žmogus gauna, pavyzdžiui, 2000 eurų į rankas, o išėjęs į pensiją gaus tik apie 450 eurų, tai taps didžiuliu finansiniu šoku. Todėl būtina kaupti ir savarankiškai. Tai gali būti investicinis gyvybės draudimas, antros ir trečios pakopos fondai, investicijos į nekilnojamąjį turtą ar finansų rinkas. Tik sujungus visas šias dalis galima tikėtis, kad pajamos išėjus į pensiją sudarys apie 70 procentų ankstesnio atlyginimo“, – kalba finansų konsultantė.

Pamoka sau pačiai

Žvelgdama atgal, šiandien ji pati vieną dalyką tikrai darytų kitaip – pensijai kauptų daugiau ir pradėtų tai daryti anksčiau.

„Jauni žmonės dažnai mano, kad pensija dar labai toli. Tačiau realiai aktyviausias darbingas laikotarpis yra gana trumpas – maždaug nuo 25 iki 50 metų. Didžiausias pajamas žmonės paprastai gauna tarp 35 ir 45 metų, todėl būtent tuo laikotarpiu verta skirti daugiau dėmesio finansinei ateičiai“, – teigia J. Kazlauskienė.

Ji visada stengėsi kaupimui skirti apie 10 procentų pajamų, kad tai pernelyg neapsunkintų kasdienio gyvenimo. Tačiau, atsižvelgiant į demografinę padėtį Lietuvoje ir nepalankias prognozes, tikriausiai būtų skyrusi ir 15 procentų. Pasak J. Kazlauskienės, kuo didesnė investuojama suma ir kuo ilgesnis laikotarpis, tuo didesnę investicinę grąžą galima pasiekti – ir ilgainiui tai tikrai duoda rezultatų.

Finansinės pagalvės svarba

Kalbėdami apie gyvybės draudimą, žmonės jį vis dar dažnai sieja tik su apsauga mirties atveju. Tačiau didelę reikšmę turi ir draudimas nuo traumų bei kritinių ligų. Anot J. Kazlauskienės, šiandien daugelis sunkių ligų diagnozuojamos ankstyvose stadijose. Žmonės dažnai pasveiksta ir gyvena toliau, tačiau gydymo ar reabilitacijos laikotarpiu finansinė pagalba būna labai svarbi.

„Lietuvoje yra dešimtys inovatyvių vaistų, tačiau valstybė kompensuoja tik nedidelę jų dalį. Jei žmogus turi finansinę pagalvę, jis gali pasirinkti efektyvesnį gydymą ir greičiau grįžti į įprastą gyvenimą“, – atkreipia dėmesį J. Kazlauskienė.

Todėl ji rekomenduoja per gyvybės draudimo apsaugas užsitikrinti bent 24 mėnesių būtinųjų išlaidų dydžio finansinę pagalvę, kuri padengtų būsto išlaidas, maistą, vaikų priežiūros, sveikatos išlaidas ir finansinius įsipareigojimus.

Per daugiau nei du dešimtmečius darbo draudimo srityje Jelenai teko matyti daug situacijų, kurios dar kartą patvirtino finansinės apsaugos svarbą.

„Vienas klientas ilgai skeptiškai vertino draudimą nuo traumų, tačiau galiausiai nusprendė pasirinkti bent minimalią apsaugą. Po mėnesio jis nukrito nuo stogo ir patyrė daugybinius lūžius. Draudimo išmoka leido ne tik padengti gydymo ir reabilitacijos išlaidas, bet ir metus nedirbti, kol visiškai pasveiko“, – prisimena J. Kazlauskienė.

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.
Sidebar placeholder