„Independence“ taps Lietuvos nuosavybe: terminalo reikės bent iki 2040 m., pirkimas kainuos apie 140 mln. eurų

„Tikime, kad šio terminalo tikrai reikės iki 2040 m., turime Lietuvoje ir įstatymą Gamtinių dujų, kuris teigia iki 2044 m. Bet kuriuo atveju, taikysimės prie rinkos, stebėsime paklausą ir atitinkamai priimsime sprendimus. 

O nuo gruodžio 6 d. šis terminalas tampa Lietuvos nuosavybe, iškelsime lietuvišką vėliavą ant jo, padidinsime Lietuvos laivyno tonažą 30 proc. dėl jo ypatingo dydžio ir eksploatuosime tiek, kiek jo prireiks“, – penktadienį Klaipėdoje žurnalistams teigė D. Šilenskis.

„Mes šį laivą įsigysime, (...) tam esame pasitvirtinę ir gavę paskolą iš Šiaurės investicijų banko. Suma yra apie 140 mln. eurų“, sakė jis, pažymėjęs, kad sutartis leidžia šią sumą, su kredito institucija, išmokėti iki 2044 m.

D. Šilenskis tikino, kad nuo „Independence“ atvykimo prieš dešimt metų, atmetus išlaikymo išlaidas, jo sukuriama nauda Lietuvos ekonomikai ir dujų vartotojams siekia apie 160 mln. eurų per metus. Taip pat jis akcentavo laivo-saugyklos naudą atsisakant rusiškų dujų.

„Prieš 10 metų, spalio 27 d. terminalas „Independence“ atplaukė į Klaipėdos uostą. Norime pasidžiaugti šia proga ir paminėti ją, nes šio terminalo atvykimas pakeitė viso regiono energetinio atsparumo ir saugumo situaciją. 

Taip pat šio terminalo atvykimas mums leido nuo pat pirmųjų karo Ukrainoje dienų visiškai atsisakyti rusiškų dujų“, – kalbėjo „KN energies“ vadovas.

„Terminalo nauda mums akivaizdi (...), neabejotina, kad terminalo buvimas čia sukūrė didžiulę pridėtinę vertę tiek Lietuvos ekonomikai, tiek Lietuvos verslams, tiek paprastiems dujų vartotojams“, – tvirtino jis bei aiškino, kad teoriškai „Independence“ gali dvigubai užtikrinti Lietuvos poreikį, tačiau jis sujungtas su kitomis regiono rinkomis, Baltijos šalimis, Suomija bei Lenkija, tad jo pajėgumas gali būti pilnai nepakankamas.

Tuo metu „KN Energies“ Korporatyvinio valdymo direktorė Jurgita Šilinskaitė-Venslovienė teigė, kad nuo gruodžio mėnesio ant paties laivo bus matomas užrašas „Klaipėda“ ir plevėsuos Lietuvos vėliava.

„Gruodžio 6 d. Lietuva taps savininke laivo „Independence“. Atitinkamai nuo tada Lietuvos laivynas padidės net 30 proc., vien tik vieną laivą įrašius į Lietuvos laivo registrą. 

Taip pat (...) ant paties laivo bus užrašyta „Klaipėda“ ir plevėsuos Lietuvos vėliava“, – teigė ji.

SGD terminalo eksploatacijos vadovas Rimas Rusinas pažymėjo, kad šiai dienai „Independence“ dirba 80-85 proc. našumu, kas atitinka optimalų darbo režimą.

„Šiandienai terminalas dirba maždaug 80-85 proc. našumu. Tai labai geras, optimalus darbo režimas, pats ekonomiškiausias. 

Per visus 10 metų turbūt nebuvome taip apkrauti, kaip esame per paskutinius kelerius metus, vykstant kariniams veiksmams kaimynystėje“, sakė R. Rusinas.

„Per mėnesį gauname 3-4 krovinius, kas yra iššūkis įgulai ir vykdome perkrovą, kur per mėnesį 3-5 laivelius reikia iškrauti ir siųsti į kitus terminalus“, – pažymėjo jis.

Nuo terminalo veiklos pradžios Klaipėdos uoste apsilankė 79 skirtingi SGD gabenantys laivai-dujovežiai. 

Daugiausiai dujų atgabenta iš Norvegijos ir JAV. Dujos atkeliavo ir iš egzotiškų Afrikos šalių: Trinidado ir Tobago, Nigerijos, Egipto, Pusiaujo Gvinėjos, Alžyro. Klaipėdos SGD terminalas 3650 dienų dirba be saugos incidentų.

Terminalu naudojasi penkios valstybės – Lietuva, o taip pat ir kitos Baltijos jūros regiono šalys – Lenkija, Latvija, Norvegija ir Estija. Daugiau nei pusę pajamų SGD terminalas surenka iš užsienio klientų. Kiekviena SGD terminalu besinaudojanti įmonė moka išdujinimo paslaugos mokestį. Tai ne tik Lietuvos, bet ir kaimyninių šalių bendrovės.

Jau daugiau kaip dvejus metus KN dalis – SGD terminalo išlaikymo kaštai – saugumo dedamojoje yra lygi nuliui. 

Tai leidžia terminalo eksploatacijos kaštus saugumo dedamojoje Lietuvoje sumažinti iki nulio. SGD terminalas dujomis gali aprūpinti visą Lietuvą. Esant poreikiui, laivas-saugykla „Independence“ gali visiškai užtikrinti Lietuvos dujų rinkos paklausą.

Skaičiuojama, kad maksimalus SGD terminalo nominalus pajėgumas yra 33 teravatvalandės (TWh) per metus, palyginimui, „Amber Grid“ duomenimis, 2023 m. Lietuvoje suvartotas dujų kiekis siekė 14,9 teravatvalandžių (TWh) dujų. 

„KN Energies“ skaičiavimu, nuo SGD terminalo veiklos pradžios dėl atpigusių dujų Lietuva kasmet vidutiniškai sutaupo apie 166 mln. eurų. 

Skaičiavimai atlikti įvertinus, kad atsiradus terminalui Lietuvos gyventojai už dujas moka apie 30 proc. mažiau, taip pat įtraukiant kasmet patiriamus terminalo išlaikymo kaštus.

Šiuo metu SGD terminalo laivas-saugykla „Independence“ yra registruotas Singapūro laivų registre ir turi šios šalies vėliavą. Gruodį Lietuvai perėmus laivą savo nuosavybėn bus iškelta Lietuvos trispalvė.