Išgyventi vasarą: pokarantininis kino teatras „Minija“ bando išsilaikyti

Lankytojų emocijos

„Puikus jausmas atvėrus kino teatrą. Jei tik būtų galima čia valgyti, valgytume, jei būtų galima be kaukių“, – kalbėjo mama, su vaikais ėjusi į animacinį filmą.

„Šią vasarą esu jau ne pirmą kartą, susirgti nebijau“, – ką tik nusipirkęs bilietą į pirmą dienos seansą sakė vienas iš mažųjų žiūrovų. Po šešių mėnesių dulkėjimo kino aparatūra vėl veikia. Visgi lankytojai salėje sodinami per atstumą bei privalo dėvėti medicinines kaukes.

Net seanso metu. Taip yra nuo balandžio 19 d., kai Lietuvoje buvo leista atnaujinti kino teatrų veiklą. Pokarantininė „Minija“ tokiomis sąlygomis rodo filmus ir bando kilti iš numirusiųjų antrą vasarą iš eilės.

Tačiau techninės kliūtys, nedidėjantys žiūrovų skaičiai, finansiniai nuostoliai ir naujo karantino baimė trukdo kino teatrui įsivažiuoti.

Vėlavo atidaryti

Gargždų kultūros centro direktorė Vaida Skuodienė ir kino teatro padalinio vadovas Simas Budreckas pasakoja, kad po karantino „Minijai“ atsigauti toli gražu nėra lengva.

Šį pavasarį dėl techninių kliūčių veiklą pradėjo vėliau nei dauguma kitų Lietuvos kino teatrų. „Vėlavome dvi savaites, nes aparatūra buvo sugedusi dėl to, kad stovėjo ir neveikė karantino metu per šešis mėnesius“, – sako S. Budreckas.

Jis priduria, jei ne gedimai, kino teatras būtų atidarytas iš karto leidus Vyriausybei.

Žinoma, dvi papildomos savaitės be kino seansų neprisidėjo prie finansinės situacijos gelbėjimo. Ši Savivaldybės biudžetinė įstaiga užsidirba pati. „Kiek uždirbame, tiek turime, iš to yra mokami atlyginimai ir visi mokesčiai“, – paaiškina V. Skuodienė.

Po karantino vėl veikiantis Gargždų kino teatras „Minija“ bando išbristi iš nuostolių.Priimti sprendimai

9 800 eurų – tiek per laikotarpį nuo kino teatro veiklos atnaujinimo surinkta pajamų, per birželį – 6 800 eurų. Tačiau pusė sumos visada grąžinama kino platintojams, sumokami autorinių teisių ir licencijų mokesčiai.

Kita dalis, kurios, anot V. Skuodienės, tikrai nepakanka, lieka kino teatrui, atlyginimams.

Vis dėlto vadovai rado keletą būdų bent pabandyti išlipti iš finansinių problemų: teko atleisti tris darbuotojus ir ankstinti seansų laiką. „Atsisakėme vienos pareigybės, trijų žmonių po pusę etato.

Kitas dalykas, anksčiau kino teatras dirbdavo nuo pusės dviejų, o dabar, ypač vasaros metu, pradėjome rodyti filmus vaikams ryte šeštadieniais“, – sako V. Skuodienė ir S. Budreckas. Tiesa, ar tokie žingsniai pasiteisino, spręsti dar anksti.

Nors ne viename Lietuvos kino teatre bilietų kainos kilo, „Minijoje“ jos nekito. Kad ir kaip vadovai to norėtų, kainos artimiausiu metu nedidės. „Vien dėl to, kad tai Savivaldybės biudžetinė įstaiga. Be to, norime, kad ateitų lankytojai, kad nebūtų per brangu“, – aiškina „Bangos“ pašnekovai.

Paprastas bilietas suaugusiesiems „Minijoje“ darbo dienomis iki 17 val. kainuoja 4 eurus, vakarop – 5. Tai kone dvigubai mažesnės kainos negu, pavyzdžiui, komerciniame kino teatre „Multikino“ Vilniuje, kur į filmą, be papildomų nuolaidų, galima nueiti, sumokėjus 6 eurus dienos metu, 8 eurus vakarais.

Keliais eurais brangesni bilietai yra ir didžiausiame Lietuvoje kino centre „Forum Cinemas“.

Vaikai į pagalbą

167 žmones talpinančioje mėlyna spalva pulsuojančioje salėje  šiuo metu leidžiama užpildyti iki 75 proc. erdvės. Tačiau nors dabar šis skaičius didesnis negu anksčiau, pernelyg didelio žiūrovų antplūdžio nėra ir nesitikima.

„Kol nedirbome, žmonės rašinėjo, klausinėjo, kada pradėsime, prašė, sakė: „Eisime, bus pilnos salės, tikrai jūsų nepaliksime.“ O kai tik atidarėme kino teatrą, tai eilinė vasara. Nieko išskirtinio“, – teigia S. Budreckas.

Atrodytų, vienintelis dalykas, kuris teikia optimizmo, – tai, kad lankosi nemažai vaikų. „Jie ir prieš karantinus ėjo vasarą, taip ir dabar. Vaikai – mūsų varikliukas. Išgyvename tik iš vaikų“, – sako kino teatro padalinio vadovas. Kad mažieji žiūrovai (o tiksliau, jų tėveliai) savotiškai išlaiko „Miniją“, pritaria ir V. Skuodienė.

O nedidelio žiūrovų skaičiaus galima tikėtis ir dėl to, kad dabar – karštasis metų laikas. „Į ne vaikams skirtus filmus einama daug vangiau, bet taip buvo visada, kadangi dabar žmonės leidžia laiką gamtoje. Šaltuoju metų sezonu gyvename daug geriau, – pasakoja Gargždų kultūros centro direktorė. – Vasarą tikrai galima uždaryti kino teatrą ir eiti atostogauti.“

Daugiausia žiūrovų pritraukia animaciniai filmai.Šį birželį kino teatre apsilankė 2 210 žiūrovų – toks pat skaičius kaip pirmąjį 2019 m. vasaros mėnesį, dar prieš pandemiją. Visgi „Minijos“ vadovai nedrįsta teigti, kad tai – didelis antplūdis.

„Buvo pailginti šie mokslo metai, ir visi per birželį sugužėjo žiūrėti filmukų pagal projektą „Mokausi iš kino“. Jei ne mokyklos, būtume sulaukę 60 proc. mažiau žiūrovų“, – aiškina S. Budreckas.

Be minėto edukacinio projekto, kino teatras, partneriaudamas su Savivaldybės įstaigomis, organizuoja įvairias socialines akcijas, taip pat verslo forumus, kitus užsakomuosius renginius. Vis dėlto iš to išgyventi sunku.

Finansinė paspirtis

„Minija“ 2020 m. rudenį gavo 76 tūkst. Eur finansinę paramą iš Lietuvos Respublikos kino rodytojų asociacijos. Ši suma 7 mėnesius buvo skiriama atlyginimams ir įsiskolinimams kino platintojams mokėti. „Su šiais pinigais, užsidarius karantininiu metu, kino teatras sėkmingai išgyveno iki gegužės mėnesio.

Tai buvo be galo didelė paspirtis“, – sako V. Skuodienė. Visgi ar ateityje bus teikiama parama, lieka neaišku. „Tikiuosi, kad to karantino nebus. O jeigu bus, gal Vyriausybė bus numačiusi kokią nors paramą, finansavimą, kad kino teatrai galėtų išgyventi, nes uždaryti viską galima labai greitai, bet filmų rodytojams šitas poreikis (gauti paramą – aut. past.) iš tiesų pasiteisinęs“, – dėsto pašnekovė.

Kaip informuoja Klaipėdos rajono savivaldybės Kultūros, sveikatos ir socialinės politikos skyrius, pasibaigus paramai, atlyginimai, ryšiai, komunaliniai mokesčiai, apsaugos ir kitos išlaidos mokėtos iš Gargždų kultūros centro asignavimų. Šiuo metu laukiama naujų paramos kino teatrams programų.

Optimizmo mažai

„Ypač kol karantino nebuvo, rodydavome vaikams muziejų, būdavo užeina, padarome nuotraukų atsiminimui, pakalbame apie projektorius, fotoaparatus, kino aparatūrą“, – pusiau nostalgiškai pasakoja Jonas Mikutis, buvęs Gargždų kino teatro direktorius, dabar muziejininkas.

Jis, atnaujinus „Minijos“ veiklą, vėl įprastai būna pirmasis, pasitinkantis lankytojus prie įėjimo. Anot V. Skuodienės, Jonas – viena esminių kino teatro išgyvenimo priežasčių. Vis dėlto, tvyrant dar vieno karantino nuojautai, muziejui ir jo šeimininkui gali vėl tekti atsiriboti nuo kino mylėtojų.

O pašnekovai optimistiškų vizijų kol kas neturi. „Nebent kokių nors projektų sukurtume, gal būtų geriau, o kai nėra žmonių, nėra ir pinigų“, – teigia S. Budreckas. V. Skuodienė priduria, kad, nors rudens prognozės nekokios, belieka tik tikėtis, kad kino teatras atsigaus.

„Jei rudenį vėl teks į karantiną eiti... Tiesiog liūdna darosi. Šiandien turime vienintelę galimybę pasimėgauti geru kinu, gera erdve. Galima sakyti, dabar arba niekada“, – pabėgti nuo realybės, kol yra proga, kviečia Gargždų kultūros centro direktorė.

„Kino teatre labai vėsu, galite ateiti vasarą, atsigaivinti, praleisti gražiai, turiningai laiką už mažą kainą. Ji tikrai nedidės“, – pozityvumo ieško „Minijos“ padalinio vadovas.

Šiuo metu, nepaisant karantino panaikinimo, kino teatrai Lietuvoje privalo užtikrinti bilietų platinimą elektroniniu būdu. Salės papildomai vėdinamos ir valomos, darbuotojai apmokyti laikytis saugos ir higienos reikalavimų.