JAV skola pirmą kartą viršijo 38 trilijonus dolerių, o padėtį dar labiau pablogino vyriausybės uždarymas

Vyriausybės uždarymas gali padidinti nacionalinį įsiskolinimą, nes jis stabdo ekonominę veiklą ir atideda fiskalinius sprendimus, o federalinių programų sustabdymas ir jų atnaujinimas taip pat gali padidinti išlaidas. 

Valdymo ir biudžeto biuras apskaičiavo, kad 2013 m. JAV vyriausybės uždarymas kainavo 2 mlrd. dolerių dėl prarasto darbuotojų produktyvumo.

„38 trilijonų dolerių skola vyriausybės uždarymo metu yra naujausias nerimą keliantis ženklas, kad įstatymų leidėjai nevykdo savo pagrindinių fiskalinių pareigų“, – pareiškime sakė Michael A. Peterson, Peter G. Peterson Foundation, nepartinės ne pelno siekiančios organizacijos, orientuotos į fiskalinę politiką, generalinis direktorius.

„Jei atrodo, kad skola auga greičiau nei bet kada, tai todėl, kad taip ir yra. Vos prieš du mėnesius viršijome 37 trilijonus dolerių, o dabartinis augimo tempas yra dvigubai didesnis nei nuo 2000 m.“, – pridūrė jis.

Federalinis deficitas yra skirtumas tarp to, ką federalinė vyriausybė išleidžia per metus, ir to, ką ji surenka pajamų, o skola yra bendra suma, kurią ji yra skolinga per tam tikrą laikotarpį.

JAV skola 2024 m. sausio mėn. siekė 34 trilijonus dolerių, 2024 m. liepos mėn. – 35 trilijonus dolerių, o 2024 m. lapkričio mėn. – 36 trilijonus dolerių.

Ilgiausias JAV istorijoje vyriausybės uždarymas, 35 dienų trukęs impasas 2018 m., ekonomikai kainavo 11 milijardų dolerių, daugiausia dėl federalinių darbuotojų išlaidų sumažėjimo, kaip teigia Kongreso biudžeto biuras.

Didėjanti JAV skola taip pat gali pakenkti investuotojų pasitikėjimui ekonomika, teigė J.P. Morgan Asset Management vyriausiasis pasaulinis strategas David Kelly savo ataskaitoje, paskelbtoje šį mėnesį.

Kredito reitingų agentūra Moody's gegužę sumažino JAV kredito reitingą nuo aukščiausio Aaa iki Aa1, atspindėdama investuotojų susirūpinimą dėl didėjančios vyriausybės skolos. 

Kitos dvi didžiosios kredito reitingų agentūros, „Standard & Poor's“ ir „Fitch Ratings“, taip pat sumažino JAV reitingą.

Maya MacGuineas, Atsakingo federalinio biudžeto komiteto pirmininkė ir žinoma šalies fiskalinės politikos ekspertė, taip pat išreiškė susirūpinimą dėl 38 trilijonų JAV dolerių siekiančios valstybės skolos.

„Realybė yra tokia, kad mes tampame nerimą keliančiai abejingi savo pačių disfunkcijai. Mes nesugebame patvirtinti biudžetų, praleidžiame terminus, ignoruojame fiskalines apsaugos priemones ir deramės dėl biudžeto dalelių, palikdami nepaliestus didžiausius veiksnius“, – sakė ji savo pareiškime. 

„Pavyzdžiui, socialinio draudimo ir sveikatos priežiūros fondų lėšos bus išeikvotos per septynerius metus, o mūsų politiniai lyderiai nieko nesako apie tai, kaip išvengti tokios katastrofos.“

Poveikis vartotojams

Laikui bėgant, didėjanti skola kenkia vartotojams, nes didina infliaciją, Associated Press sakė Kentas Smettersas, verslo ekonomikos ir viešosios politikos profesorius Pensilvanijos universitete.

„Manau, kad daugelis žmonių nori žinoti, kad jų vaikai ir anūkai ateityje gyvens gerai ir padoriai – kad jie galės sau leisti nusipirkti namą“, – sakė Smettersas, kuris dirbo prezidento George'o W. Busho finansų ministerijoje. „Ši papildoma infliacija didina“ ir mažina vartotojų perkamosios galios.

Trumpo administracija teigia, kad jos pastangos sumažinti vyriausybės išlaidas padės šaliai pasiekti geresnių fiskalinių rezultatų. Iždo departamento duomenimis, nuo balandžio iki rugsėjo šalies bendras deficitas siekė 468 mlrd. JAV dolerių. 

Trečiadienį socialiniuose tinkluose iždo sekretorius Scott Bessent paskelbė, kad tai mažiausias rodiklis nuo 2019 m.

„Per pirmuosius aštuonis mėnesius prezidentas Trumpas sumažino deficitą 350 mlrd. JAV dolerių, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu 2024 m., sumažindamas išlaidas ir padidindamas pajamas“, – teigė Baltųjų rūmų atstovas Kush Desai, pridurdamas, kad administracija stengiasi skatinti ekonomikos augimą, mažinti infliaciją ir sumažinti vyriausybės išlaidų švaistymą bei sukčiavimą.

„Associated Press“