Kainų kilimo banga dar tik artėja: kada smogs labiausiai?

Banko analitikai atkreipia dėmesį, kad dalies prekių ir paslaugų kainų augimas gyventojus pasiekia ne iš karto – kai kuriuose sektoriuose poveikis išryškėja tik po kelių ar net devynių mėnesių.

Gyventojai laukia maisto, degalų ir komunalinių paslaugų brangimo

Gyventojų nuomone, artimiausią pusmetį Lietuvoje brangs maisto produktai (64 proc. respondentų), degalai (63 proc.) ir komunalinės paslaugos (48 proc.), rodo „Citadele“ banko inicijuota apklausa.

Mažiausiai tikimasi būsto nuomos išlaidų ar paskolos įmokų augimo (16 proc.), drabužių ir kasdienių prekių (9 proc.), laisvalaikio ir pramogų prekių bei paslaugų (8 proc.) brangimo. Tiek pat respondentų nurodo visai nesibaiminantys kainų augimo.

Infliacijos šoko atveju Lietuvos gyventojai mažintų nebūtinas išlaidas (60 proc. respondentų) ir ieškotų pigesnių alternatyvų ar keistų įpročius (56 proc.). Ketvirtadalis teigia, kad ieškotų būdų gauti daugiau pajamų, pavyzdžiui, užsiimtų papildoma veikla.

Kainų augimas įsibėgėja

Degalų kainų pokyčiai ekonomiką veikia nevienodai: dalis sektorių reaguoja iš karto, kai kiti poveikį pajunta tik po tam tikro laiko. 

Dėl šios priežasties, banko analitikų vertinimu, bendras Lietuvos infliacijos rodiklis į energijos išteklių kainų augimą pradeda reaguoti maždaug po 4 mėn.

Jei transporto sektorius į degalų kainų brangimą reaguoja iš karto, maisto kainų dinamika išsiskiria inertiškumu – šiame segmente kainų augimas įsibėgėja tik po maždaug 6 mėn. 

Tai susiję su tiekimo grandinių, sandėliavimo ir kontraktinių kainų struktūra, kuri amortizuoja trumpalaikius svyravimus. Panašus vėlavimas atsispindi ir baldų bei namų apyvokos prekių segmente, kur kainų augimas paspartėja po pusmečio.

Komunalinių paslaugų segmentas – vanduo, elektra ir dujos – į energijos kainų pokyčius taip pat reaguoja po maždaug 6 mėn., kadangi šis segmentas yra reguliuojamas, todėl kainos nėra tokios jautrios staigiems pokyčiams naftos rinkoje.

Paslaugų sektoriuje infliacijos reakcija yra dar labiau atidėta – restoranų ir viešbučių kainų augimas paspartėja tik po maždaug 9 mėn. 

Tai atsispindi darbo kaštų, nuomos ir kitų netiesioginių sąnaudų augime.