Nors techninių problemų tai padaryti nėra, kalio trąšoms galioja Europos Sąjungos (ES) sankcijos, taip pat iš mūsų valstybės vadovų nesigirdi indikacijų, kad Baltarusijos režimui vėl būtų atvertas kelias eksportuoti trąšas per Lietuvą ir taip per metus gauti per 3 mlrd. JAV dolerių pajamų.
Lietuva nuo 2022-ųjų vasario 1 dienos yra sustabdžiusi baltarusiškų kalio trąšų tranzitą po to, kai JAV 2021 metais pritaikė sankcijas didžiausiai Baltarusijos kalio trąšų gamintojai „Belaruskalij“. Šios sankcijos įsigaliojo 2021 metų gruodžio 8-ąją.
Vėliau sankcijas baltarusiškoms trąšoms įvedė ir ES.
Be to, 2022 metų vasario įsigaliojo Vyriausybės nutarimas ir Nacionalinio saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos koordinavimo komisijos išvada – šiuose dokumentuose pripažinta, kad „Lietuvos geležinkelių“ ir „Belaruskalij“ sutartis neatitinka nacionalinio saugumo interesų ir kelia jam grėsmę.
Tai vėliau, išnagrinėjęs „Belaruskalij“ skundą, galutinai patvirtino Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas.
Dėl apribojimų Baltarusija buvo priversta naudotis Rusijos uostais, kalio trąšų eksportas 2022 metais smuko daugiau nei tris kartus - iki 3 mln. tonų.
Praėjus ketveriems metams JAV sankcijas panaikino, o Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka suteikė amnestiją 123 politiniams kaliniams.
Iki sankcijų „Belaruskalij“ per Klaipėdos uostą eksportuodavo 10-11 mln. tonų kalio chlorido trąšų. Klaipėdos uoste veikia didžiausias specializuotas kalio trąšų krovos terminalas - UAB „Birių krovinių terminalas“.
30 proc. šio terminalo akcijų valdo „Belaruskalij“. Viešai skelbiama, kad kontrolinis akcijų paketas tiesiogiai ir per susijusias įmones priklauso Klaipėdos verslininkui Igoriui Udovickiui.
Kalio trąšų kaina tarptautinėse biržose šiuo metu siekia apie 350 JAV dolerių už toną. Nesunku paskaičiuoti, kad atnaujinus iki sankcijų per Klaipėdos uostą buvusius kalio trąšų srautus, Baltarusijos režimas per metus gautų apie 3,5 mlrd. dolerių pajamų.
„Birių krovinių terminalo“ savininkas nuo pat sankcijų įsigaliojimo pradžios socialiniuose tinkluose ir komentaruose žiniasklaidai akcentuodavo, kad JAV sankcijos neturėtų būti taikomos kalio trąšų tranzitui, taip pat pabrėžė, jog „Belaruskalij“ interesus Lietuvoje gina ir tarptautinė investicijų apsaugos sutartis.
Nuolatinis I. Udovickio argumentas yra tas, kad Lietuva dėl nutraukto tranzito praranda dešimtis ir šimtus milijonų eurų pajamų bei kartu leidžia pelnytis Rusijai, per kurios uostus kraunamos baltarusiškos trąšos.
Prarasti milijonai
Nutraukus kalio trąšų tranzitą, „LTG Cargo“ pajamos smuko daugiau nei 100 mln. eurų. 2021 metais krovinių pervežimus geležinkeliu vykdančios įmonės pardavimų pajamos siekė 390 mln. eurų, 2022 metais jos sumažėjo iki 294 mln. eurų, o 2023 metais - iki 286 mln. eurų. Kad užtikrintų infrastruktūros išlaikymą, valstybė „Lietuvos geležinkeliams“ kasmet skiria maždaug po 100 mln. eurų subsidijų. Trečdalis šios sumos (2024 metais - 34,7 mln. eurų) skiriama keleivių pervežimui subsidijuoti.
Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija taip pat patyrė nuostolių dėl sustabdyto kalio trąšų tranzito. Uosto direkcijos pajamos sumažėjo daugiau nei dešimtadaliu: 2021 metais jos sudarė 66 mln. eurų, 2022 metais - 60,7 mln. eurų, o 2023 metais - 58,6 mln. eurų. Tiesa, šie skaičiai visiškai neatspindi realių netekčių dėl kalio tranzito sustabdymo, nes dalį pajamų kompensavo kiti kroviniai.
Dirba nuostolingai
Tuo metu vienintelis Klaipėdos uoste kalio trąšas krovęs „Birių krovinių terminalas“ skaičiuoja milžiniškus nuostolius. 2021 metais įmonė gavo 95 mln. eurų pajamų ir deklaravo 16,1 mln. eurų pelno, o 2024 metais įmonės apyvarta siekė tik 3,2 mln. eurų pajamų. Bendra per 2022-2024 metus patirtų nuostolių suma siekia net 15,4 mln. eurų. Analogiška situacija yra ir I. Udovickio valdomoje įmonėje „Gargždų geležinkelis“, kuri per 2022-2024 metus bendrai deklaravo patyrusi 5,7 mln. eurų nuostolį. Įmonės apyvarta 2021 metais siekė 14 mln. eurų, o 2022 metais krito iki 3,6 mln. eurų. Tiesa, 2024 metais „Gargždų geležinkelio“ pajamos jau siekė 7,1 mln. eurų.
Kaltina Lietuvą
I. Udovickis teigia, jog Lietuva, sustabdydama baltarusiškų kalio trąšų tranzitą, ne tik neteisingai interpretavo Europos Sąjungos sankcijas, bet ir pati sau padarė milijardinę žalą. Verslininkas kelia klausimą, ar sprendimas nutraukti kalio trąšų tranzitą buvo priimtas iš nekompetencijos, ar dėl politinių motyvų.
„Tegul tuo sprendžia Valstybės saugumo departamentas. Tačiau dabar svarbiausia - galvoti, kaip šį produktą kuo greičiau sugrąžinti į Lietuvą“, - socialiniame tinkle rašė I. Udovickis. Jis taip pat primena, kad „Birių krovinių terminalas“ buvo ir tebėra užsienio investicijų objektas, todėl tranzito kelias neturėjo būti uždarytas.
I. Udovickis atkreipia dėmesį, kad pastaruoju metu situacija pasikeitė - pirmą kartą viešai užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys pareiškė, jog Lietuva ES sankcijas „Belaruskalij“ interpretuoja kaip draudžiančias kalio tranzitą per ES teritoriją. Iki šiol, pasak verslininko, Užsienio reikalų ministerija beveik trejus metus vengė tiesioginio atsakymo, ar ES sankcijos iš tiesų draudžia tranzitą.
Pasak I. Udovickio, visuose ES sankcijų reglamentuose vartojama formuluotė „pardavimas, importas, perdavimas“, kuri, anot jo, reiškia draudimą sandoriams, susijusiems su nuosavybės perleidimu, bet ne tranzitui.
„Net ir žmogus, nesusidūręs su teise, supranta, kad tranzitas ir nuosavybės perleidimas yra skirtingi dalykai“, - teigia jis.
Verslininkas primena, kad Europos Sąjungos Teismas ne kartą yra išaiškinęs, jog „perdavimas“ reiškia nuosavybės ar teisių perleidimą, o tranzitas - tik logistinę krovinių gabenimo procedūrą, kai nuosavybė nesikeičia ir prekės nėra importuojamos vidaus vartojimui.
„Paradoksalu, bet Rusijos atveju terminas “perleidimas„ Lietuvoje reiškia leidimą tranzitui į Kaliningradą, o Baltarusijos atveju - tranzito draudimą. Tai dvigubi standartai“, - teigia verslininkas.
Anot jo, net jei ES sankcijos būtų tiesiogiai uždraudusios kalio tranzitą, Lietuva, pasak jo, privalėtų taikyti išimtį „Birių krovinių terminalui“, kuris yra tiesioginių investicijų objektas, susijęs su Baltarusija ir Šveicarija.
„Pagal ES veikimo sutartį investicijų apsaugos susitarimai, sudaryti dar iki Lietuvos įstojimo į ES, yra viršesni už vėlesnius ES dokumentus“, - pabrėžia I. Udovickis.
Pasuks į Latviją?
Kritikuodamas Lietuvos poziciją, I. Udovickis dar pernai perspėjo, kad „Kaliya Parks“ terminalas Ventspilyje, Latvijoje, pradėjo ruoštis priimti baltarusiškas kalio trąšas.
„Samdomi nauji darbuotojai ir ruošiama įranga. Paskutinį kartą “Kaliya Parks„ baltarusiškas kalio trąšas krovė 2008 m., po to visas kiekis buvo perkeltas į Klaipėdos uostą“, - rašė I. Udovickis.
Tiesa, vieši duomenys nerodo jokio minimo aktyvumo, nes pagal Latvijos registro informaciją „Kaliya Parks“ dirba tik vienas darbuotojas.
I. Udovickis tikina, kad veikla perkelta į kitas įmones.
Tačiau prezidentas Gitanas Nausėda dar prieš Kalėdas teigė sulaukęs kaimyninių Lenkijos ir Latvijos vadovų patikinimo, kad dėl baltarusiškų trąšų eksporto laikysis tokios pačios pozicijos kaip Lietuva.
Lietuvos premjerė Inga Ruginienė sako, kad Jungtinių Valstijų pareigūnai neprašė atnaujinti baltarusiškų trąšų tranzito per Lietuvą.
„Jeigu mes kalbame apie Baltarusiją, apie diplomatinius santykius, tai daug dalykų yra sustyguota su amerikiečiais, niekada nebuvo jokio prašymo mums svarstyti tranzitą per Lietuvą. Jeigu toks prašymas bus, mes jį svarstysime, bet kai ateis tas žingsnis, tada ir galėsime vertinti bei kalbėti. Dabar apie tai net nėra kalbos“, - praėjusių metų pabaigoje interviu „TV3 Žinioms“ sakė premjerė.
Galimybės yra
Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos vadovas Algis Latakas „Vakarų ekspresui“ teigė, kad Klaipėdos uostas nėra praradęs galimybių krauti kalio trąšas.
„Birių krovinių terminalas veikia, šiandien jis yra pritaikytas krauti grūdus“, - sako A. Latakas.
Anot jo, Klaipėdos uostas yra pasirengęs krauti krovinius, kuriems netaikomos sankcijos ar kiti apribojimai, taip pat tuos krovinius, kurių gabenimas ir bendradarbiavimas atitinka šalies vertybes.
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojas Vytis Jurkonis „LRT.lt“ teigė, jog gali egzistuoti vienas iš scenarijų, kai kalio trąšų eksportas visiems sutarus iš Baltarusijos būtų perorientuotas į Odesą, o Ukrainai tai būtų naudinga, nes suteiktų ne tik pajamų, bet ir prisidėtų prie Odesos jūrų uosto apsaugos, ypač jei kalio trąšų pirkimu būtų suinteresuoti amerikiečiai.
Akivaizdu ir tai, kad kalio trąšų tranzito klausimas yra tiesiogiai susijęs su „Belaruskalij“ pareikštomis pretenzijomis Lietuvai. Pernai vasarį Hagoje įsikūręs Nuolatinis arbitražo teismas pranešė, kad 2024 metų gruodžio pradžioje „Belaruskalij“ pateiktu ieškiniu iš Lietuvos dėl sustabdyto tranzito siekiama prisiteisti apie 11,8 mlrd. eurų siekiančius nuostolius. Anksčiau skelbta, kad Lietuvos Vyriausybė teisiniam atstovavimui šioje byloje jau skyrė daugiau nei 1 mln. eurų.
Kokie argumentai dėl kalio trąšų nugalės - politiniai ar ekonominiai - gali paaiškėti jau šiais metais.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą