Klaipėdoje gali atsirasti „miestas mieste“, planuose – ir naujas prekybos centras

Tai numato sukurta zonos urbanistinė ir architektūrinė vizija – remiantis ja, dvi šiuo metu neišvystytos teritorijos turėtų virsti į šiuolaikišką „miestą mieste“.

„Nors Klaipėdos LEZ neatsisako savo gamybinės krypties, daugiau dėmesio ateityje bus skiriama inovacijoms, paslaugoms ir rekreacijai“, – teigiama Klaipėdos LEZ valdymo bendrovės pranešime.

Anot jo, pokyčių reikia atsižvelgiant į besikeičiančius LEZ veikiančių investuotojų, darbuotojų ir pačių klaipėdiečių poreikius: „Laisvoji zona taip pat siekė toliau stiprinti savo ambiciją tapti pilnai integruota Klaipėdos dalimi, siūlančia ne tik darbo vietas, bet ir miestietiškas paslaugas ar net atokvėpio galimybes.“

Architektūros studijos „Aketuri“ sukurta urbanistinė-architektūrinė vizija apima keliasdešimt hektarų šiuo metu neišvystyto Klaipėdos LEZ teritorijos ploto, tačiau ne visus sklypus. Ji tarsi pratęsia ir detalizuoja anksčiau paruoštą plėtros strategiją, jau tuomet numačiusią mokslo ir inovacijų parko, komercijos ir kitas funkcines zonas.

Studijos vadovas Lukas Rekevičius teigia, kad šiame projekte architektūra ir urbanistika buvo visų pirma kuriama „žmonėms vilioti“, mat pirmiausia reikia pritraukti atitinkamus žmonės. Ir nebe iš „vietos priemiesčių“, o iš visos Europos.

„Teritorija iš esmės išliks industrine, tačiau aplinka čia gali būti tokia, kurioje norisi būti ir kuria norisi rūpintis“, – pranešime sako L. Rekevičius.

Naujoji vizija apima dvi atskiras teritorijas palei Pramonės ir Lypkių gatves. Abu šie plotai tarpusavyje ribojasi ir gali sudaryti vientisą žaliąją erdvę, tačiau kiekvienai iš zonų numatytos skirtingos funkcijos ir akcentai.

Pirmajai, arčiausiai miesto, ties vakarine Lypkių gatvės dalimi esančiai teritorijai numatytas inovacijų ir kompetencijų centro vaidmuo. Čia daugiausiai erdvės numatyta biurų pastatams, tyrimų centrams ir laboratorijoms, tačiau palikta galimybių ir modernioms gamykloms.  

Šioje zonoje taip pat numatomas skveras, atvira aktyvaus laisvalaikio erdvė su galimybe užsiimti skirtingomis sporto šakomis bei vientisas, gausiai apželdintas „žaliasis koridorius“ pėstiesiems su tvenkiniu vakarinėje dalyje, čia būtų įmanomas ir sveikatingumo centras ar bent lauko mikropirčių kaimelis.

Antra naujoji zona ties Šilutės keliu rytinėje LEZ dalyje kol kas pakrikštyta „didžiuoju prekybos centru“: joje išties galėtų atsirasti ir vienas ar kitas stambus mažmeninės prekybos objektas, tačiau erdvės čia numatomos ir prekybiniams sandėliams, biurams, taip pat galimam viešbučiui ir konferencijų bei parodų centrams. Šios zonos akcentu ateityje galėtų tapti šiuo metu vos pastebimas Žydrės upelis, kurio prieigos virstų būsimo parko ir žaliojo „rekreacinio koridoriaus“ ašimi. Tarp šios dalies alternatyvių idėjų yra ir vieno sklypo skyrimas dirbtinių bangų sporto centrui.

Abiejose zonose dalis gatvių numatomos kaip ramaus eismo – jose pėstieji su dviratininkais būtų lygiaverčiai eismo dalyviai. Numatomas ypač gausus apželdinimas, paliktos lanksčios galimybės tiek konkrečių pastatų funkcijose, tiek viešose erdvėse ar mažosios architektūros sprendimuose. Pavyzdžiui, siūlomos želdynų salelės ar sėdėjimui skirti amfiteatrai, kurių padėtį erdvėje būtų galima nesunkiai pakeisti.

Klaipėdos LEZ vadovas Eimantas Kiudulas sako, jog ši urbanistinė vizija yra ilgalaikė, tačiau dalį realių projektų naujosiose teritorijose valdymo bendrovė ruošia jau dabar. Pavyzdžiui, šiuo metu dirbama su konkrečia inovacijų ir kompetencijų centro ar net klasterio idėja – ruošiami architektūriniai sprendimai, kalbamasi su potencialiais klientais, viešojo sektoriaus partneriais.

„Šiame dokumente architektūra ir urbanistika siekia spręsti labai realius verslo, miesto ar net valstybės iššūkius: patrauklumą darbuotojams, integraciją su miestu, norą orientuotis į aukščiausią pridėtinę vertę, stiprias ekosistemas ir kt.“, – teigia E. Kiudulas.

Jo teigimu, didžiąją dalį realių investicijų šiose teritorijose įgyvendintų privatus verslas.