Klaipėdos SGD terminalas: Baltijos šalims per mažas, Lietuvai per didelis, tačiau strategiškai svarbus ir nepakeičiamas

Nurodomi įvairūs scenarijai: kad SGD terminalo pajėgumo pakaktų trims Baltijos šalims apsirūpinti dujomis, tačiau su rizika. Be to, į tą scenarijų turėtų būti įtraukta Inčukalnio gamtinių dujų saugykla.

Kita vertus, Klaipėdos SGD terminalas esą negalėtų patenkinti Baltijos šalių kartu su Suomija, kuri yra bendroje rinkoje, poreikių.

Situacija vėlgi pasikeistų, jeigu Suomija ir Estija iki šildymo sezono pradžios pasistatytų nuosavą terminalą arba Suomija dujas pakeistų mazutu.

Kiek šie scenarijai yra realūs, turint omenyje, kad 2021 m. trijų Baltijos šalių dujų poreikis siekė apie 4 mlrd. kub. m dujų? O SGD terminalo Klaipėdoje maksimalus metinis technologinis pajėgumas yra 3,75 mlrd. kub. m dujų? Be to, įrenginys vidutiniškai dirba 70 proc. pajėgumu.

Vis dėlto skaičiuojama, jog kartu su Latvijos Inčukalnio dujų saugykla, kurios metinis pajėgumas yra apie 2,3 mlrd. kub. m, gali patenkinti trijų Baltijos šalių dujų poreikį visus metus.

Tačiau tai teoriniai skaičiavimai. Šaltuoju metų laiku, kai dujų paklausa smarkiai išauga, vien per Klaipėdą importuojamų dujų Lietuvai, Latvijai ir Estijai gali ir neužtekti.

Klaipėdos SGD terminalo operatorės valstybės įmonės „Klaipėdos nafta“ (KN) generalinis direktorius Darius Šilenskis teigia, kad projektuojant šį įrenginį buvo vertinamos terminalo galimybės aprūpinti Lietuvos dujų vartotojus šalčiausią žiemos dieną.

Tačiau ne šaltuoju sezonu terminalui veikiant drauge su Inčukalnio dujų saugykla yra galimybių pasidalyti dujomis su Latvijos, Estijos vartotojais, ypač tokioje situacijoje kaip dabar, kai vyksta karas Ukrainoje.

„Šiuo metu vertinama, kaip optimizuoti krovinių priėmimo procesus, kad iki dujų metų pabaigos SGD terminale būtų galima priimti papildomus SGD kiekius. Taip pat svarstoma dėl galimybių ilguoju laikotarpiu išplėsti Klaipėdos SGD terminalo techninius išdujinimo pajėgumus nuo esamų 3,75 mlrd. kub. m iki 5 mlrd. kub. m“, – Alfa.lt sakė „Klaipėdos naftos“ vadovas.

Ateityje, kai savus terminalus pasistatys Suomija, Latvija, Estija, galiausiai dar vieną – Lenkija, D. Šilenskio nuomone, Klaipėdos SGD terminalas nepraras savo svarbos.

Trijų Baltijos šalių dujų rinką dujotiekiais sujungus su Suomija ir Lenkija, importuotos per SGD terminalą dujos galėtų sėkmingai būti tiekiamos ne tik Lenkijai, bet ir kitoms Vidurio Europos rinkoms.

„Regionui atsisakant dujų tiekimo iš Rusijos ar jį reikšmingai mažinant, visi alternatyvūs tiekimo šaltiniai turės užtikrinti regiono dujų paklausą“, – teigė „Klaipėdos naftos“ vadovas.

D. Šilenskis atsakė į Alfa.lt klausimus.

– Ar, jūsų nuomone, Klaipėdos SGD terminalo pajėgumo pakaktų aprūpinti tris Baltijos šalis – Lietuvą, Latviją ir Estiją – dujomis 12 mėnesių?

– Maksimalus technologinis Klaipėdos SGD terminalo SGD išdujinimo pajėgumas veikiant be apribojimų yra 3,75 mlrd. kub. m, arba 44 625 000 megavatvalandžių (MWh) per metus. Tai reiškia, kad terminalas gali išdujinti tokį kiekį gamtinių dujų per metus.

Šį skaičių galima laikyti projektiniu – jis atspindi kiekvienos dienos maksimalų SGD išdujinimo srautą, jei SGD terminalas veiktų nesustodamas 24 valandas per parą, 7 dienas per savaitę, 365 dienas per metus.

KN kartu su tarptautine kompanija „AFRY“ atlikta studija rodo, jog vidutinis maksimalus Europos SGD terminalų metinis pajėgumas siekia apie 70 proc. nuo maksimalių technologinių.

Bendras Lietuvoje suvartotas dujų kiekis 2021 m. buvo 24,26 teravatvalandės (TWh). „Eurostat“ duomenimis, 2021 m. trijų Baltijos šalių dujų poreikis siekė apie 4 mlrd. kub. m dujų.

Reikėtų nepamiršti, kad, skaičiuojant terminalo pajėgumą prieš jį statant, buvo vertinamos terminalo galimybės aprūpinti Lietuvos dujų vartotojus šalčiausią žiemos dieną.

Žinoma, kitokiomis aplinkybėmis (pavyzdžiui, ne šaltuoju sezonu), terminalui veikiant drauge su Inčukalnio dujų saugykla, yra galimybių pasidalyti dujomis su Latvijos, Estijos vartotojais, ypač tokioje situacijoje kaip dabar, kai vyksta karas Ukrainoje.

Atsižvelgiant į išaugusius rinkos dalyvių poreikius, šiuo metu vertinama, kaip optimizuoti krovinių priėmimo procesus, kad iki dujų metų pabaigos SGD terminale būtų galima priimti papildomus SGD kiekius.

Taip pat svarstoma dėl galimybių ilguoju laikotarpiu išplėsti Klaipėdos SGD terminalo techninius išdujinimo pajėgumus nuo esamų 3,75 mlrd. kub. m iki 5 mlrd. kub. m.

– Kokios sąlygos turėtų susidaryti, kad per Klaipėdą importuojamų dujų užtektų Baltijos šalių poreikiams patenkinti (papildomą kiekį tiekti per Lietuvos ir Lenkijos dujotiekį, kažkuriam laikui iš anksto visiškai užpildyti Inčukalnio dujų saugyklą, kt.)?

– Kai kalbame apie Baltijos šalių aprūpinimą dujomis, turime vertinti dujų tiekimo infrastruktūrą kompleksiškai. SGD terminalas Klaipėdoje, kurio maksimalus metinis technologinis pajėgumas yra 3,75 mlrd. kub. m dujų, ir Inčukalnio dujų saugykla, kurios metinis pajėgumas yra apie 2,3 mlrd. kub. m, gali visiškai patenkinti trijų Baltijos šalių dujų poreikį visus metus.

– Kada, jūsų nuomone, SGD terminalą galėtų pasistatyti Estija ir Latvija? Kiek mėnesių šiuo metu galėtų užtrukti terminalo su laivu-saugykla projekto įgyvendinimas nuo projekto užsakymo iki eksploatavimo pradžios? Kiek terminas sutrumpėtų perkant veikiantį naudotą laivą?

– SGD terminalo projekto trukmė pagal rinkos standartus paprastai yra bent 3 metai, jei statomas naujas FSRU (laivas-saugykla su išdujinimo įrenginiu); 2 metai, jei daroma FSRU konversija, tai yra konvertuojant paprastą dujovežį į įrenginį su išdujinimo galimybe; bent 1 metai, jei turimas jau visiškai paruoštas FSRU, gauti svarbiausi leidimai (pavyzdžiui, poveikio aplinkai vertinimas, teritorijų planavimo dokumentai ir pan.), atlikti rangovų paslaugų pirkimai ir viskas sėkmingai klostosi su krantinės ir kitų infrastruktūros dalių statybomis.

Iš matomos informacijos šiuo metu yra laisvi tik du FSRU rinkoje, tačiau, kadangi šios informacijos FSRU savininkai dažniausiai neskelbia viešai, nėra žinoma, ar jie nėra preliminariai rezervuoti, išaugus šio tipo įrenginių paklausai pasaulyje.

Kalbant apie pasirengimą SGD terminalo veiklai, net ir atlikus parengiamuosius darbus, pavyzdžiui, atlikus poveikio aplinkai vertinimą, gavus visus statybos leidimus, dar reikia pastatyti krantinę, nutiesti dujotiekį jungčiai su esama perdavimo sistema, išspręsti laivo įsigijimo ar konversijos klausimą bei apmokyti personalą ir pasirengti būtiną dokumentaciją terminalui eksploatuoti.

Paprastai susitarimai dėl FSRU nėra skelbiami viešai, todėl neturint visos informacijos, pavyzdžiui, kokius susitarimus dėl FSRU nuomos ar įsigijimo turi kaimyninės šalys, vertinti galimus projekto įgyvendinimo terminus nėra tikslinga.

– Kaip keistųsi Klaipėdos SGD terminalo panaudojimo galimybės, kai savus terminalus pasistatys Suomija, Latvija, Estija, galiausiai dar vieną – Lenkija? Ar tuomet Klaipėdos įrenginys neliks be darbo? Ar galėtume teigti, kad Klaipėdos SGD terminalas Baltijos šalims yra per mažas, o Lietuvai – per didelis? Juolab kad dujų vartojimas šalyje mažėja ir toliau mažės.

– Mes tik sveikiname kitų šalių norą diversifikuoti dujų importo šaltinius ir stiprinti viso regiono energetinį saugumą. Naujos jungtys – tiek GIPL, tiek „Balticconnector“ (Estijos–Suomijos dujotiekis per Baltijos jūrą – red.) – leidžia regioną matyti gerokai plačiau, o pasinaudojus jomis, dujos, importuotos per SGD terminalą, galėtų sėkmingai būti tiekiamos ne tik Lenkijai, bet ir kitoms Vidurio Europos rinkoms.

Kalbant tik apie GIPL, prognozuojama, kad Lenkijoje gamtinių dujų vartojimas augs nuo 21 iki 32 mlrd. kub. m per artimiausius 10 metų.

Regionui atsisakant dujų tiekimo iš Rusijos ar jį reikšmingai mažinant, visi alternatyvūs tiekimo šaltiniai turės užtikrinti regiono dujų paklausą.