KLASCO vadovas: „Patys buvome nustebę“

Rugpjūčio 30 d. KLASCO pakvietė žiniasklaidos atstovus apžiūrėti įmonę ir gyvai pamatyti, kokios aplinkosauginės priemonės yra įdiegtos ir kaip jos veikia.

KLASCO pažymi, kad dabartinės į aplinkos tausojimą nukreiptos priemonės duoda akivaizdžiai matomus rezultatus, o aplinkosaugininkų tikrinimai pažeidimų nefiksuoja. Tačiau, nepaisant to, KLASCO jaučia, kad įtampa tarp uosto krovos kompanijos, Savivaldybės bei dalies visuomenininkų tampa akivaizdi.

KLASCO generalinis direktorius Vytautas Štumbergas mano, kad nuo šių metų sugriežtintos taršos leidimų sąlygos, kuomet labai griežtai reglamentuojamas taršos sklidimas už įmonių teritorijų ribų, nebuvo iki galo išdiskutuotos, palikta daug neaiškumų ir vietos interpretacijoms.

Tačiau KLASCO šiems sugriežtinimams jau kurį laiką ruošėsi ir įdiegė daugybę priemonių, kurių duodamas efektas nustebino ir pačius KLASCO vadovus.

Kad po KLASCO teritoriją neskraido dulkių debesys, įsitikino ir žiniasklaidos atstovai, tačiau tenka pastebėti, kad aplinkosaugos priemonių pristatymui KLASCO tyčia ar netyčia pasirinko labai patogų laiką.

Surežisuota?

Pirmiausia didžioji dalis žurnalistų ekskursijos vyko pietų metu, kai krovos darbai KLASCO praktiškai nevyko. Taip pat KLASCO terminale visiškai nebuvo taršiausio krovinio - geležies rūdos.

Sutapo ir tai, kad šiaurės rytų vėjas pūtė nuo krovos zonos ne į gyvenamųjų namų pusę, kur stovi oro taršos kietosiomis dalelėmis fiksavimo įranga, o kaip tik priešinga kryptimi - į Kuršių marias. Taip pat pietų metu KLASCO teritorijoje intensyviai darbavosi specializuota teritorijos valymo technika.

KLASCO generalinis direktorius V. Štumbergas akcentavo, kad toks laikas pristatymui pasirinktas specialiai, kad būtų saugiau vaikščioti po teritoriją. Tai pat siūlė pažiūrėti realiu laiku prieinamus oro taršos stotelių duomenis.

„Stotelė prie KLASCO fiksuoja mažesnę taršą nei pietinėje uosto dalyje“, - pažymėjo V. Štumbergas.

Jis mano, kad mitas, jog KLASCO kalta dėl visų dulkių aplinkiniuose gyvenamuosiuose rajonuose, yra pučiamas dirbtinai.

Anot KLASCO vadovo, kai kurie žmonės paprasčiausią smėlį, kad ir nuo neasfaltuotos Švyturio gatvės dalies, pateikia kaip KLASCO veiklos rezultatą. Išdarinėja visokius triukus su magnetais ir panašiai.

Todėl KLASCO net už savo lėšas specialiu tirpalu laistė už įmonės teritorijos ribų esantį miesto žvyrkelį (Švyturio g. dalį), kad tik dulkių būtų mažiau.

Sutinka, kad teršė

„Pripažįstu, anksčiau turėjome problemų, kurios kilo dėl kokso krovos. Iki galo neįvertinome, kad dėl karšto bei sauso oro jis ims trupėti ir vėjas jį neš už įmonės teritorijos.

Teko skristi į Olandiją, ten aiškinomės, kokios moderniausios priemonės naudojamos Vakarų šalių uostuose, ir jas pritaikėme“, - kelerių metų senumo įvykius prisimena V. Štumbergas.

Jis sutinka, kad tuo metu įmonė buvo nepasiruošusi suvaldyti taršą. Todėl užtruko kiek laiko, kol buvo rasti sprendimai. Tuomet kokso rietuvės baltavo nuo džiūti ir dulkėti neleidžiančios medžiagos.

„Tai buvo didelė problema, kuri nebesikartoja, kadangi nuo 2018 m. visai atsisakėme kokso krovos“, - naftos perdirbimo proceso metu susidarančio kokso krovos patirtį prisimena V. Štumbergas.

Anot jo, iš šios klaidos buvo rimtai pasimokyta. Vien pernai aplinkosauginėms priemonėms KLASCO skyrė beveik milijoną eurų, o iš viso į aplinkosaugines priemones investuota jau apie 3 milijonus eurų ir sustoti nežadama - toliau investuojama į inovatyvius sprendimus.

„Pokyčių kryptis aiški - mūsų veikla turi būti draugiška aplinkai bei žmonėms. Aplinkosaugos srityje diegiame skandinavišką patirtį, nors sprendimai nėra patys pigiausi“, - sako V. Štumbergas.

Atsisakė sandėliavimo

Tai, kad pristatymo žiniasklaidai metu KLASCO teritorijoje nebuvo geležies rūdos krovinio, nebuvo atsitiktinumas.

„Su krovinio siuntėju pavyko susitarti, kad krovinys būtų pristatomas tik atskiromis partijomis prieš pat pakrovimą į laivą“, - sako V. Štumbergas. Todėl dabar geležies rūda pradedama vežti tik likus porai savaičių iki atvykstant laivui. Todėl ji trumpiau sandėliuojama, be to, beveik du kartus sumažintas šio krovinio rietuvių aukštis. Krovai ir sandėliavimui naudojamos vandens patrankos, kurios priklausomai nuo oro ant krovinio purškia vandenį.

V. Štumbergas sako, kad ateityje krovinių struktūra krovos terminaluose keisis. Tam įtakos turi ne vien gamtosauginiai klausimai, bet ir geopolitinė situacija. Tikėtina, kad ateityje bus mažiau kraunama žaliavų, daugiau - perdirbtos produkcijos.

Siurbia dulkes

Žiniasklaidos atstovams buvo parodytos dulkėms nusodinti skirtos vandens rūko patrankos, kurių kompanijoje galima rasti net septynias. Jos purkšdamos ekologišką vandens ir absorbuojančios medžiagos mišinį suriša ore sklandančias daleles ir neleidžia joms sklisti nei pačioje teritorijoje, nei už jos ribų. Iš viso įmonė įrengė beveik tris dešimtis įrenginių ir sistemų, kurios padeda mažinti kietųjų dalelių sklaidą teritorijoje.

Pasak V. Štumbergo, švara svarbi ne tik bendrovėje, bet ir už jos teritorijos - tam įdiegtos suspausto oro sistemos krovinių perkrovimo sandėliuose, kad į miesto gatves išriedantys transporto ratai būtų švarūs.

Be to, pačiuose autotransporto iškrovimo sandėliuose sumontuoti specialūs vartai, kad krovos procesas būtų uždaras.

Taip pat nuolat laistomi ir valomi keliai bendrovės teritorijoje bei greta jos.

Tarša neįrodyta

KLASCO klaidinančiomis visuomenę vadina ir Klaipėdos universiteto mokslininkų paskelbtas išvadas, neva jie nustatė, kad šalia KLASCO esančiuose gyvenamųjų namų kvartaluose aptinkamos nuosėdos yra uosto kompanijos veiklos rezultatas.

„Tyrimo metodai turi būti sertifikuoti ir atliekami skaidriai“, - mano V. Štumbergas. Jis paneigė ir informaciją, kad KLASCO ketino kreiptis į teismą dėl Klaipėdos universiteto mokslininkų veiklos.

„Tai yra netiesa, mes nieko nesiruošėme duoti į teismą“, - sakė V. Štumbergas.

„Vakarų ekspresas“ primena, kad ši informacija apie galimus teismus buvo paskleista dalies žiniasklaidos neva iš Klaipėdos universiteto vadovų lūpų, tačiau vėliau ji nebuvo patvirtinta.

Nesiruošia atiduoti miestui

V. Štumbergas, paklaustas, ką mano apie KLASCO naudojamo Žiemos uosto konversijos idėją, teigė matantis bręstančius konfliktus.

Anot jo, bendrasis miesto planas kelia nesutarimus tarp visuomenės ir uosto krovos įmonių ir jų, panašu, tik daugės. Krova Žiemos uosto teritorijoje vyksta daugiau nei šimtmetį, tam įrengta visa infrastruktūra, kurios taip paprastai neperkelsi.

„Ši Savivaldybės ir dalies suinteresuotų visuomenininkų iniciatyva atrodo trumparegiška, šiuo metu Žiemos uostui skiriamos Uosto direkcijos investicijos (apie 16 milijonų eurų. - Autor. past.) būtų išmestos į vandenį“, - kerta V. Štumbergas.

Anot KLASCO generalinio direktoriaus, naivu kalbėti, kad Žiemos uostas bus perduotas miestiečiams.

„Teritorija bus atiduota nekilnojamojo turto vystytojams, kurie čia statys, o po to parduos ar nuomos plotus gyventojams ir verslams. Jei iš tikrųjų norima klaipėdiečiams atverti priėjimą prie marių, tuomet reikėtų prisiminti aplink Dangės upę apleistas gamyklines teritorijas.

Ta priešprieša tarp visuomenės ir uosto krovos bendrovių kuriama be reikalo“, - sako V. Štumbergas.

Planus koreguos

Pasak V. Štumbergo, ateityje KLASCO veiklai neabejotinai atsilieps geopolitinė situacija ir visų pirma - sankcijos Baltarusijai. Kaip ir visų uosto kompanijų vadovai, KLASCO modeliuoja situaciją, kas įvyks, jei uoste neliks Baltarusijos trąšų ir kitų krovinių.

„Šiuo metu prognozių dar nekoreguojame ir planuojame, kad metų krova sieks apie 13 milijonų tonų“, - sako V. Štumbergas. Tačiau jis užsimena, kad planai gali būti koreguojami.

„Mūsų tikslas yra dirbti, duoti darbo žmonėms, mokėti mokesčius ir nešti naudą valstybei“, - sako KLASCO vadovas.