Krosoverių populiarumas nestoja augti: kodėl žmonės taip dažnai juos renkasi?

Išaugęs krosoverių populiarumas toli gražu nėra trumpalaikis – tai rodo tiek daugelio pastarųjų metų pardavimo statistika, tiek tai, jog gamintojai mažina hečbekų, sedanų ir universalų pasiūlą savo gamose, pirmenybę atiduodami miesto visureigiams.

Dalis gamintojų į šį SUV traukinį įšoko visai neseniai: pastebėję, kad to reikia pirkėjams, pristatė aukštesnės prošvaisos automobilius. Tuo tarpu tokie gamintojai kaip „Nissan“, „Honda“ ar „Opel“ gali vadintis šios tendencijos pradininkais. Štai pastarasis automobilių kūrėjas iš Vokietijos jau 2006 metais pardavinėjo „Antara“ – šis modelis moderniai atrodo dar ir šiomis dienomis.

Vienu iš modernių krosoverių pradininkų gali būti vadinamas ir prieš daugiau nei tris dešimtmečius pristatytas „Frontera“ visureigis – vidutinio dydžio SUV, pasižymintis puikiu bekelės galimybių ir miesto patogumo deriniu.

Miestietiškas didesnio pravažumo poreikis

Tiesa, daugelis dabar rinkoje siūlomų mažųjų ir vidutinio dydžio krosoverių negali pasigirti išskirtiniu pravažumu bekelėje, tačiau transporto apžvalgininkas ir portalo „Autoplius.lt“ atstovas Gintenis Dauparas sako, jog geresnis pravažumas dažnam vairuotojui gali reikšti toli gražu ne važinėjimą po purvo vonias.

„Įspūdis – pravažumas, bet puikiai suprantame, kad taip nėra. Gal, jei kalbame apie keliais centimetrais gilesnes provėžas. Manau, kad pirkėjus žavi aukštesnė sėdėsena, galimybė matyti virš priekyje esančių lengvųjų automobilių, patogesnis įlipimas ir išlipimas, patogesnis vaikų įsodinimas į kėdutes. Kartu – paprasčiau užvažiuoti ant šaligatvio bortelio. Dar gal yra toks psichologinis paskatinimas daliai žmonių. Tu lyg ir važiuoji su visureigiu, o tai jau tam tikras įvaizdis ar pareiškimas. Tik jis labiau yra vairuojančiojo galvoje“, – mintimis dalijasi G. Dauparas.

Apžvalgininkas taip pat užsimena, jog krosoverį besirenkantys žmonės dažnai tikisi praktiškumo, tačiau atkreipia dėmesį, kad modeliai su universalo kėbulu neretai turi talpesnes bagažines. Štai, pavyzdžiui, dažnokai gatvėse aptinkamas aštuntosios kartos „Volkswagen Passat“ su universalo kėbulu turi 650 litrų talpos bagažinę, o „Opel Grandland“ ‌‌– 514 litrų.

Tiesa, darant tokius palyginimus, reikėtų būti kritiškiems, mat minėtas „Opel“ yra trumpesnis, tačiau aukštesnis automobilis. Taigi – priklauso kitai klasei ir turėtų būti lyginamas su atitinkamais modeliais. Beje, nors universalai ir gali turėti didesnę bagažinę, krosoveriai vėlgi dėl aukštesnio kėbulo pasižymi didesniu patogumu kraunant krovinius.

Svarbu įvardinti savo poreikį

G. Dauparas, tęsdamas mintį apie naujų automobilių rinką ir tai, kaip žmonės juos renkasi, pabrėžia, jog svarbiausia – aiškiai įvardinti savo poreikį ir nusibrėžti finansines galimybes.

„Tai – sunkiausia dalis. Suvokus savo poreikį, reikėtų nusistatyti kainos ribą. Žinant poreikį ir galimybes, lengva išsirinkti segmentą. Tą padarius, verta pasidomėti garantijų sąlygomis, lizingo bei kasko draudimo kainomis. Tuomet jau belieka susilyginti bendras išlaidas ir rinktis pagal skonį išbandant bent 5 skirtingus modelius“, – patarimais dalijasi pašnekovas.

Aiškus savo biudžeto žinojimas gali smarkiai palengvinti naujo automobilio paieškas. Štai, tarkime, „Volkswagen T-Roc“ ir „Opel Crossland“ ar „Mokka“ modelių bazinė kaina skiriasi beveik keturiais tūkstančiais, bet pažvelgus į standartinės įrangos sąrašą tampa akivaizdu, kad pigesni „Opel“ modeliai turi visą reikalingiausią įrangą jau bazinėje komplektacijoje.

Panaši situacija ir didesnių krosoverių klasėje – „Jeep Compass“ bazinė kaina prasideda nuo daugiau nei 34 tūkst. eurų, o tiesioginio jo konkurento „Opel Grandland“ – nuo mažiau nei 32 tūkst.

Beje, nereikėtų pamiršti, jog renkantis automobilį svarbu ne tik tai, kokios funkcijos ir skaičiai išdėstyti ant popieriaus, – labai svarbu ir tai, ar pirkinys teikia džiaugsmą. Štai „Straits Times“ leidinys savo apžvalgoje apie „Opel Mokka“ rašo: „Tiesą sakant, išskirtinis dizainas yra pakankama priežastis jį įsigyti. Progresyvus, gerai apgalvotas ir tikrai unikalus dizainas yra kaip gaivaus oro gurkšnis vis vienodesnių krosoverių jūroje.“

Geriau išlaiko vertę

Stebint tendencijas matyti, kad žmones domina ne tik kėbulo tipai, bet ir tai, kuo automobiliai varomi. Pasak „Autoplius.lt“ paskelbtos rinkos apžvalgos, 2023 metų antrą ketvirtį 38,2 proc. naujų automobilių pirkėjų Lietuvoje rinkosi hibridus, 7 proc. – grynuosius elektromobilius ir tik 20,3 proc. – dyzelinu varomus modelius.

„Statistika iškalbinga – žmonėms tai pradeda rūpėti vis labiau. Hibridas – menkos sąnaudos, didelė galia ir jokio registracijos mokesčio. Kur minusai?“ – atvirą klausimą kelia G. Dauparas.

Tiesa, turbūt dalį nuopelnų už hibridinių modelių ar net elektromobilių populiarumą reikia skirti gamintojams, kurie šiuos elektrifikacijos sprendimus taiko tuose pačiuose kaip ir įprastų vidaus degimo varikliais varomų automobilių kėbuluose. Elektromobilumo pasaulyje inovacijų nestokojantys gamintojai, kaip antai „Peugeot“, „Hyundai“ ar „Opel“, savo gamoje turi ne vieną modelį, kuris gali būti varomas vien vidaus degimo varikliu, hibridine pavara arba vien elektra.

Kalbėdamas apie krosoverių populiarumą, G. Dauparas užsimena ir apie pinigus. Eksperto teigimu, pastebima, kad šio kėbulo tipo automobiliai labiau išlaiko savo vertę bei yra lengviau parduodami antrinėje rinkoje.

„Prie to prisideda ir mada. Kas populiaru, tas neužsistovi. Vadinasi, ne tik prarandama mažiau pinigų, bet ir greičiau perleidžiama į kitas rankas“, – priduria jis.

Pašnekovo žodžius tik patvirtina jau minėtoje apžvalgoje pateikiama 2023 metų antrojo ketvirčio naujų automobilių registravimo statistika: tarp dešimties paklausiausių modelių – net šeši yra krosoverio tipo. Dar kita elektromobilių situacija – čia iš dešimtuko net aštuoni modeliai gali vadintis krosoveriais.

Atitinkamai dabartinė naujų automobilių mada po kelerių metų persimes į naudotų automobilių rinką. Tai – lyg užsuktas ratas, vis labiau didinantis SUV populiarumą. Išnagrinėjus visus privalumus, jis turi daug praktinių paaiškinimų.