Kuro kainos kursto vairuotojų ir politikų aistras: vieni piktinasi, kiti važiuoja į Lenkiją

Tačiau kyla įtarimų, kad karo sukeltu sąmyšiu naudojasi degalinių tinklai, kurių kainų švieslentės į pokyčius sureagavo itin operatyviai. Dėl to klausimų kilo net politikams.

Didmeninės kuro kainos Lietuvoje, kurias skelbia „Orlen Lietuva“, šią savaitę pastebimai svyravo. Rinką veikė įtampa Artimuosiuose Rytuose ir karo veiksmai Irane.

Praėjusią savaitę benzino ir dyzelino kainos dar buvo gerokai mažesnės. Vasario 25 dieną didmeninė A95 benzino kaina Mažeikių įmonėje siekė 1,308 euro už litrą, o dyzelinas kainavo 1,495 euro.

Tačiau jau pirmosiomis kovo dienomis kainos ėmė sparčiau kilti. Kovo 2 dieną benzino didmeninė kaina dar buvo 1,309 euro, o dyzelinas kainavo 1,506 euro už litrą.

Vėliau dvi dienas iš eilės – antradienį ir trečiadienį – fiksuoti dideli šuoliai. Kovo 3 dieną benzino kaina pakilo iki 1,343 euro, o dyzelinas pabrango dar labiau – iki 1,619 euro už litrą.

Augimas tęsėsi ir kovo 4 dieną: benzinas pasiekė 1,373 euro, o dyzelinas – 1,738 euro už litrą.

Vis dėlto ketvirtadienį rinka kiek nurimo. Kovo 5 dieną benzino didmeninė kaina iš esmės stabilizavosi ir siekė 1,374 euro už litrą, o dyzelinas net nežymiai atpigo – iki 1,734 euro.

Akivaizdu, kad didmeninė dyzelino kaina ketvirtadienį buvo net 23 centais didesnė nei savaitės pradžioje, o benzinas didmeninėje rinkoje brango daug kukliau – apie 6,5 cento.

Kainos degalinių švieslentėse šią savaitę keitėsi taip sparčiai, kad vairuotojai net nespėdavo fiksuoti pokyčių. Dalis jų džiaugėsi, kad dar spėjo įsipilti pigesnių degalų.

Pavyzdžiui, pirmadienį „Neste“ degalinėje šalia autostrados Klaipėdos rajone švieslentėje dyzelino kaina jau buvo nurodyta 1,749 euro už litrą, tačiau vairuotojui pavyko įsipilti gerokai pigiau – už 1,599 euro. Pasirodo, kasoje kaina dar nebuvo pakeista. Pasisekė, nes viską lėmė kelios minutės.

Akivaizdu, kad kainos degalinėse kilo greičiau nei realiai didmeninėje rinkoje brango degalai. Tiesa, ne visos degalinės elgėsi vienodai – didieji degalinių tinklai kainas keitė greičiau nei smulkesni. Skiriasi ir jų verslo modelis, ir didmena perkamo kuro kainos.

Kuro kainų pasiutpolkę šią savaitę šoko ir kaimynai lenkai. Situaciją kaimyninėje šalyje užfiksavo Virgilijus ir pasidalijo socialiniame tinkle:

„Pyliausi dyzelį kolonėlėje prie „Kaufland“ 8 valandą ryto. Kaina buvo 6,64 zl.
11 val. jau 6,74 zl., o 12 val. jau buvo 6,79 zl.“, – pastebėjo Virgilijus.

Anot jo, tokia kainų dinamika sukėlė vairuotojų paniką – ryte prie kolonėlių dar buvo tuščia, o po pietų jau susidarė baisinės eilės.

© „Facebook“ nuotr.

Lietuviai fiksavo, kad Lenkijoje kuro kainos ketvirtadienį augo kas valandą.

Tiesa, nors degalai Lenkijoje taip pat brangsta, jie vis dar pigesni nei Lietuvoje. Kaip matyti iš pateiktų skaičių, dyzelino kaina kaimyninėje šalyje dar nesiekia 1,6 euro už litrą. Tuo metu Lietuvoje ji laisvai perkopė 1,8 euro ribą ir kai kuriose degalinėse buvo priartėjusi prie 1,9 euro už litrą.

Prie skirtumo prisideda ir valiutos kursas. Šią savaitę šiek tiek susilpnėjo Lenkijos zlotas – ilgą laiką laikęsis ties 0,24 euro riba, jis sumažėjo iki maždaug 0,23 euro.

Dėl staiga pašokusių degalų kainų paaiškinimų pareikalavo ir politikai. Seimo narė, Ekonomikos komiteto pirmininko pavaduotoja Birutė Vėsaitė kreipėsi į Energetikos bei Ekonomikos ir inovacijų ministerijas, Konkurencijos tarybą ir Lietuvos naftos produktų prekybos įmonių asociaciją, prašydama paaiškinti kainų augimo priežastis ir kainodaros ypatumus.

„Kainų šuolis siejamas su geopolitine įtampa Artimuosiuose Rytuose, tačiau degalų tiekėjai ir prekybininkai šiuo metu vis dar naudoja anksčiau įsigytas naftos ir naftos produktų atsargas, kuriomis apsirūpino gerokai mažesnėmis kainomis – dar iki dabartinio konflikto. Vartotojams kyla pagrįstų klausimų, kodėl degalų kainos mažmeninėje rinkoje kyla taip sparčiai ir ar toks kainų pokytis yra objektyviai pagrįstas“, – komentuoja B. Vėsaitė.

Parlamentarė prašo institucijų paaiškinti, kokie pagrindiniai veiksniai šiuo metu lemia degalų kainų augimą Lietuvos mažmeninėje rinkoje, kokią dalį parduodamų degalų sudaro anksčiau įsigytos atsargos ir ar dabartinis kainų kilimas atitinka realius tiekimo kaštų pokyčius.

Matome, kad po kelių dienų staigaus brangimo, kurį skatino geopolitinė įtampa ir nerimas dėl naftos tiekimo, savaitės pabaigoje didmeninė kuro rinka stabilizavosi, tačiau neaiškumai dėl kuro pardavimo kainodaros išlieka.