Latakas: uostas neturi teisės stabdyti nesankcionuotų rusiškų grūdų, bet jų srautas mažėja

Visgi, anot uosto vadovo, dėl įvedamų sankcijų jų srautas kasmet mažėja.

Tuo metu susisiekimo ministras Juras Taminskas Eltai nurodė valstybinei „Lietuvos geležinkelių“ grupei (LTG) pavedęs išsiaiškinti visas aplinkybes, kuriomis grupės įmonė „LTG Cargo“ gabena rusiškus grūdus šalies teritorija.

Tuo metu žemės ūkio ministras Kęstutis Mažeika Eltai teigė iš Ukrainos ministro gavęs duomenų apie tai, kad Rusija per Latvijos ir Lietuvos uostus bandys išvežti apie 1,5 mln. tonų grūdų.

Anot jo, iki šiol buvo tikrinami vežami pašariniai grūdai, bet tokia pati kontrolė nebuvo taikoma maistiniams grūdams.

Ministro atstovo Justo Jaskonio teigimu, paaiškėjus apie rusiškų grūdų gabenimą, Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) uoste paėmė vieno grūdų krovinio mėginius.

Eltai ministro atstovas teigė, kad mėginiai paimti iš bendrovės „Bega“ teritorijos, kur iš Kaliningrado atvažiavo kelios dešimtys vagonų su grūdais – jie bus sulaikyti, kol mėginius tikrins Jungtinės Karalystės (JK) ir Prancūzijos laboratorijos. 

VMVT vertinimu, grūdų kilmės šalis gali būti Ukraina, o ne Rusija, kaip deklaruojama dokumentuose. Įtariama, tai reiškia, kad jie gali būti pavogti ir per Kaliningradą atgabenti iš Ukrainos.

„Atsižvelgdama į tai, (Žemės ūkio – ELTA) ministerija prašo VMVT įvertinti galimybę, remiantis šiuo metu galiojančiu teisiniu reguliavimu, pradėti nedelsiant taikyti kilmės nustatymo tyrimus visoms tranzitinėms grūdų siuntoms iš Rusijos ir Baltarusijos, taip pat užtikrinti glaudų bendradarbiavimą su Muitinės departamentu, kad tokios siuntos būtų laiku identifikuojamos ir joms būtų taikoma atitinkama kontrolė“, – teigė J. Jaskonis.

„Principas yra aiškus – rusiški grūdai neturėtų būti gabenami per Klaipėdos uostą. Vykstant karui Ukrainoje, tokia situacija yra politiškai nepriimtina“, – nurodė ministro atstovas.

Anot jo, K. Mažeika su premjeru ateinantį trečiadienį taip pat lankysis Klaipėdos uoste ir įvertins situaciją.

A. Latakas: kroviniai atkeliauja iš Kaliningrado

Anot Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos vadovo, per aštuonis šių metų mėnesius uoste perkrauta 47 tūkst. tonų nesankcionuotų rusiškos kilmės žemės ūkio kultūrų, daugiausia – kukurūzų.

„Deklaruojamos rusiškos kilmės grūdų per aštuonis šių metų mėnesius Klaipėdos uoste perkrauta 47 tūkst. tonų. Tokie kroviniai atkeliauja iš Kaliningrado srities, tarp jų daugiausia – kukurūzai“, – Eltai teigė jis.

„Tai yra nesankcionuoti kroviniai, kurių sustabdyti mes neturime teisės. Tačiau tokios kilmės krovinių srautas kasmet mažėja, nes įvedamos papildomos sankcijos“, – pažymėjo A. Latakas.

Jo teigimu, vykdoma labai griežta kontrolė, kad sankcionuoti laivai ir kroviniai nepatektų į uostą – kiekvienu atveju yra tikrinami laivai, jų savininkų duomenys.

Kaip pranešė Lietuvos grūdų perdirbėjų ir prekybininkų asociacija (LGPP), šalies perdirbėjams konkurenciją sudaro Rusijos produkcijos eksportas.

Asociacija teigė, kad Rusijos grūdų tranzitas vykdomas per Baltijos uostus, ypač per Latviją.

Ministras sako, kad situacija vertybiškai nepriimtina

Tuo metu susisiekimo ministras sušaukė institucijų pasitarimą, ministerijos valdomai LTG pavedė išsiaiškinti situaciją dėl rusiškų grūdų tranzito per Lietuvos teritoriją.

„Reaguodamas į viešojoje erdvėje pasirodžiusią informaciją apie Lietuvos teritorija gabenamus rusiškos kilmės grūdus, susisiekimo ministras Juras Taminskas pabrėžia, kad tokia situacija yra vertybiškai nepriimtina“, – teigiama ministro patarėjo Viktoro Jakovlevo Eltai perduotame komentare.

„Ministras skubiai sušaukė atsakingų institucijų vadovų pasitarimą. „LTG“ grupei pavesta nedelsiant išsiaiškinti visas aplinkybes dėl rusiškų grūdų vežimo iš Kaliningrado į Klaipėdos uostą“, – teigiama komentare.

Anot J. Taminsko, „LTG Cargo“ prioritetas privalo būti Lietuvos grūdų perdirbėjų ir prekybininkų produkcija, šalies geležinkelių infrastruktūra negali būti naudojama rusiškos produkcijos eksportui. 

„Juolab nėra iki galo aišku, koks kiekis tų rusiškų grūdų gali būti atkeliavęs iš užgrobtų Ukrainos teritorijų“, – cituojamas ministras.

Grūdų asociacija: rusiškų grūdų eksportas kelia iššūkių Lietuvos perdirbėjams

LGPPA vertinimu, Lietuva užaugina daugiau grūdų, negu jų sunaudojama šalies viduje, todėl sektoriaus rezultatams itin svarbus eksportas.

Teigiama, kad šalies grūdams pagrindinę konkurenciją šį sezoną ir toliau sudarys Rusijos, Ukrainos, Rumunijos ir Bulgarijos produkcija, papildomą pasiūlą pasaulio rinkoje gali sukurti ir kitos didžiosios grūdus auginančios valstybės.

Anot asociacijos, dėl laivų apšaudymų Juodojoje jūroje Rusija rado būdą savo grūdų eksportą iš Juodosios jūros perkelti į Baltiją.

„Pastarosiomis dienomis Lietuvos grūdų eksportuotojai susidūrė su dar vienu didžiuliu iššūkiu – Rusijos, konkrečiai – Kaliningrado grūdų tranzitu per Baltijos šalių uostus“, – teigia asociacija.

„Kai dėl nuolatinių laivų apšaudymų Juodojoje jūroje laivyba pasidarė nesaugi, Rusija neskuba sudaryti eksporto susitarimų su Ukraina, nes rado būdą, kaip savo grūdų eksportą iš Juodosios jūros perkelti į Baltiją. Jos pačios Vysotsko ir Ust-Lugos uostų pajėgumai riboti, todėl labai gaila, kad Baltijos šalys įsileidžia rusiškus grūdus į savo uostus“, – nurodoma pranešime.

Anot asociacijos vadovo Karolio Šimo, Lietuvos ir Latvijos institucijos į problemą dėl rusiškų grūdų eksporto žiūri paviršutiniškai.

„Pagal Jungtines Tautas, grūdai yra nesankcionuota prekė, todėl nesukuria rimtesnių priemonių šiems srautams užkardyti. 

Per Baltijos jūros uostus toliau grūdai keliauja daug lengviau, kaip eksportuojami iš Europos Sąjungos šalių, jie čia tarsi legitimizuojami“, – aiškina jis.

Anot jo, šiuo metu viena iš Klaipėdos krovos kompanijų ir toliau dirba su rusiškais grūdais.

K. Šimo teigimu, Latvijos uostai yra didžiausias Baltijos šalių „Achilo kulnas“ – per juos teoriškai galima išvežti apie 7–8 mln. tonų grūdų per metus, realiai – apie 5 mln. tonų. 

Teigiama, jog rusiški grūdai apie 15 proc. pigesni nei Baltijos šalių perdirbėjų, tai mažina Lietuvos bei Latvijos konkurencingumą.

„Jei sprendimus priimančios institucijos nesiims skubių priemonių, nukentės ne tik Lietuvos bei Latvijos ekonomika, bet ir reputacija. 

Garsiai kalbame, kad remiame Ukrainą, bet realiai padedama gabenti grūdus agresorei Rusijai“, – sako LGPPA prezidentas.

Teigiama, jog šių metų Lietuvos žemės ūkio derliui neigiamą įtaką turėjo ir rugpjūčio audra.

Išankstiniais skaičiavimais, šiemet prognozuotas bendras javų, rapsų ir ankštinių kultūrų derlius Lietuvoje galėjo siekti apie 7,9 mln. tonų, panašiai kaip pernai. 

Ši prognozė remiasi tuo, kad pavyks nuimti likusį derlių Vakarų Lietuvoje, kur laukai nukentėjo ypač stipriai, ir likusias pupas, todėl galutinis rezultatas gali būti ir mažesnis.