Latvija ruošiasi tapti graikinių riešutų šalimi: kuriamas naujas prekės ženklas

Dalyviai buvo supažindinti su šiuolaikinėmis auginimo technologijomis, galimybėmis gauti valstybės paramą ir investicijomis į riešutų auginimą. Ypatingas dėmesys buvo skirtas unikalioms šiaurinėse sąlygose auginamų graikinių riešutų savybėms, kurios, ekspertų nuomone, pasižymi geresniu skoniu ir kokybe.

Be to, seminaro metu buvo pristatyti mokslinių tyrimų rezultatai apie natūralių riešutmedžių savybių panaudojimą ekologiškai saugiai piktžolių kontrolei.

Susitikimas baigėsi ekskursija į didžiausią Latvijoje riešutų plantaciją Kuldigoje.

LSM praneša, kad Eduardas Ostrobrodas šiuo verslu užsiima jau trejus metus, tęsdamas savo tėvo pradėtą darbą. Jo nuomone, būtent graikiniai riešutai gali tapti svarbiu šalies žemės ūkio plėtros elementu.

„Ypatingą dėmesį reikėtų atkreipti į unikalias šiauriniuose regionuose auginamų riešutų savybes. „Latvijoje ir kitose šiaurinėse šalyse augantys graikiniai riešutai yra saldesni, nes žiemą jiems tenka išgyventi. Dėl šalčio medis kaupia daugiau vitaminų ir mineralų, todėl riešutai tampa saldžiau ir kokybiškesni“, – cituoja Eduardą LSM. „Skirtingai nuo pietinių regionų, pavyzdžiui, Kalifornijos ar Čilės, kur sniego nebūna, mūsų riešutai nėra kartūs ir turi geresnes skonio savybes."

Nors graikiniai riešutai Latvijoje žinomi daugiau nei 300 metų ir tradiciškai auginami sodybų soduose, jų komercinė gamyba tik įgauna pagreitį. Šiuo metu nėra tikslių statistinių duomenų apie plotą ir gamybos apimtis, nes riešutai mokėjimo duomenyse nėra išskirti į atskirą kategoriją.

Seminare taip pat buvo kalbama apie galimybes gauti tiesiogines subsidijas ir investicinę paramą iš valstybės. Pasak Girtso Osiso, Pietų Kuržemės regiono žemės ūkio administracijos Kaimo paramos tarnybos (LAD) vadovo, kol kas paraiškos finansavimui gaunamos retai: „Kai komercializacija išaugs ir atsiras 10–20 hektarų ir didesnės plantacijos, tada padidės ir investicijų poreikis.“

Įdomus ir mokslinis graikinių riešutų auginimo aspektas. Medžiai turi savybę slopinti kitų augalų augimą aplinkui – tai alelopatijos reiškinys. Bendradarbiaudami su Ostrobrodos ūkiu, Latvijos valstybinio medienos chemijos instituto mokslininkai pradėjo tyrimą, kurio tikslas – panaudoti riešutų auginimo ir perdirbimo atliekas biogerbicidams ir biologiškai skaidžiai mulčiai gaminti.

Vyriausiasis tyrėjas Maris Lauberts paaiškina: „Po riešutais niekas neauga – tai alelopatijos efektas. Mes bandome „perkelti“ šį gamtos reiškinį į laboratorijos sąlygas, kad sukurtume ekologiškas priemones kovai su piktžolėmis.“

Daugelis seminaro dalyvių jau augina graikinius riešutus savo soduose, tačiau kol kas tai labiau hobis nei verslas. Kaip pažymėjo vienas iš svečių Valdis Plaudis: „Čia mums paaiškino, kad tai, ką padarysi šiandien, gausi po trejų metų.“

Šaltinis: mixnews.lv