Lietuva importuoja didžiąją dalį suvartojamos elektros, bet nuosava gamyba pamažu auga

Daugiausia energijos Lietuvoje šiuo metu prisuka vėjo jėgainės.

2023 m. šalyje pagaminta 48 proc. visos suvartotos elektros energijos. Palyginimas: 2022 m. vietos gamyba užtikrino 35 proc. bendro šalies energijos suvartojimo.

Skaičiuojama, kad Lietuvoje elektros energijos pagaminta daugiausia nuo 2010 m., kai buvo uždaryta Ignalinos atominė elektrinė.

Istoriniai metai

Lietuvos elektros energijos sistemos operatoriaus „Litgrid“ duomenimis, daugiausia vietinės elektros energijos pagaminta iš atsinaujinančių energijos išteklių (AE).

„Litgrid“ teigia, kad 2023-ieji buvo istoriniai metai šalies žaliajai energijai. Pirmą kartą AEI elektrinėse pagamintos elektros energijos dalis sudarė daugiau nei du trečdalius šalyje pagamintos elektros.

2021 m. AEI elektrinėse buvo pagaminta 48 proc., 2022 m. – 60 proc., o 2023 m. – 70 proc. pagamintos elektros energijos.

Pernai reikšmingai augo elektros energijos gamyba vėjo ir saulės elektrinėse – atitinkamai 66,8 proc. ir 131,5 proc.

„Analizuojant absoliučius skaičius, vėjo energijos augimo tempas dar įspūdingesnis – vėjo generacija išaugo daugiau nei 1 TWh. Pastarąjį pokytį daugiausia lėmė ženkliai išaugęs prie perdavimo tinklo prijungtų vėjo elektrinių skaičius“, – teigė „Litgrid“ Sistemos valdymo departamento vadovas Donatas Matelionis.

Vėjo elektrinių gamyba per metus išaugo nuo 1,513 TWh iki 2,524 TWh, saulės – nuo 0,273 TWh iki 0,633 TWh, o hidroelektrinių nuo 0,457 TWh iki 0,589 TWh.

Šiluminių elektrinių pagaminamos energijos kiekis, palyginti su 2022 m., paaugo 12,9 proc. (nuo 1,161 TWh iki 1,311 TWh).

Iš viso AEI pagaminta energija per metus sudarė 3,972 TWh.

Visa Lietuvos elektros gamyba 2023 m. siekė 5,664 TWh, 33,3 proc. daugiau nei 2022 m.

Importas mažėja

2023 m. į Lietuvą importuota 9,794 TWh elektros energijos, 12,7 proc. mažiau nei 2022 m., eksportuota – 2,865 TWh, arba 8 proc. daugiau nei 2022 m.

Importas iš Estijos augo 39,3 proc. (0,331 TWh), importas iš Švedijos mažėjo 1,2 proc. (4,967 TWh), iš Lenkijos – augo 5,1 proc. (1,161 TWh). Importas iš Latvijos mažėjo 19,3 proc. (3,290 TWh).

Įgyvendinant Būtinųjų priemonių, skirtų apsisaugoti nuo trečiųjų šalių nesaugių branduolinių elektrinių keliamų grėsmių, įstatymo nuostatas, tiesioginių komercinių sandorių su Baltarusija nei pernai, nei užpernai Lietuva nevykdė.

Nuo 2022 m. pirmojo pusmečio taip pat nevyksta elektros energijos prekyba su Rusija.

Palyginimas: 2019 m. Lietuva importavo apie 70 proc. šalyje suvartotos elektros energijos, daugiausia jos pirko iš Rusijos.

2023 m. didžiausią elektros eksporto dalį 2023 m. sudarė eksportas į Lenkiją – 1,694 TWh, arba 10,5 proc. mažiau nei 2022 m. Labiausiai augo eksportas į Latviją – 192,3 proc. iki 0,370 TWh.

Mažėja vartojimas

Lietuvoje pernai mažėjo elektros energijos vartojimas.

„Litgrid“ teigimu, 2023 m. Lietuvoje suvartota 11,056 TWh elektros energijos, arba 1,2 proc. mažiau nei 2022 m., kai šis skaičius siekė 11,192 TWh.

„Vartojimas šiek tiek augo pramonės sektoriuje, o labiausiai mažėjo gyventojų ir paslaugų srityse“, – sako D. Matelionis.

Pasak jo, vartojimo mažėjimą gyventojų ir paslaugų sektoriuose lemia didėjantis gaminančių vartotojų skaičius – saulės elektrines įsirengę vartotojai dalį energijos suvartoja vietoje ir jos neperduoda į skirstymo ir perdavimo tinklus.

Mažins priklausomybę

Ilgalaikėje perspektyvoje Lietuvos strateginis tikslas yra mažinti priklausomybę nuo energijos ištekių importo. Tai viena iš kertinių valstybės energetikos politikos krypčių.

Strateginis tikslas yra pasiekti, kad 2030 m. importas sudarytų 30 proc. ir 70 proc. elektros energijos būtų gaminama Lietuvoje.

Lietuvos valstybė yra oficialiai deklaravusi, kad 2050 m. visa reikalinga elektros energija bus pagaminta iš vietinės generacijos.