Žvejyba

Lietuva siunčia signalą Briuseliui: žuvininkystės ateitis gali priklausyti nuo naujų sprendimų

Lietuva ragina Europos Komisiją neapsiriboti vien aplinkosauginiais reikalavimais ir užtikrinti, kad būsimi sprendimai nepakenktų ES laivyno konkurencingumui. Diskusijose dėl žuvininkystės ateities daugiausia dėmesio skirta Mauritanijos vandenyse veikiančiam laivynui, finansavimo aiškumui ir būtinybei išlaikyti pusiausvyrą tarp gamtosaugos bei sektoriaus išlikimo.

Ragina saugoti ES laivyno konkurencingumą

Lietuva ragina Europos Komisiją (EK) užtikrinti aiškų žuvininkystės finansavimą bei išsaugoti ES laivyno konkurencingumą. Tai pirmadienį aptarta ES Žemės ūkio ir žuvininkystės ministrų taryboje Liuksemburge.

Kaip pranešė Žemės ūkio ministerija, taryboje aptartos ES ir Mauritanijos žuvininkystės partnerystės susitarimo derybos, kuriose planuojama reikšmingai sumažinti pelaginių žuvų žvejybos galimybes ir nustatyti papildomas veiklos sąlygas. 

Mauritanijos vandenys šiuo metu yra viena svarbiausių Lietuvos tolimojo plaukiojimo laivyno veiklos zonų.

„Derybos su Mauritanija šiuo metu vystosi ES laivynui nepalankia kryptimi. Siūlomi reikšmingi žvejybos galimybių mažinimai ir papildomi veiklos apribojimai kelia rimtų abejonių dėl būsimo susitarimo ekonominio pagrįstumo ir ilgalaikio ES laivyno konkurencingumo regione. Raginame Europos Komisiją užtikrinti sąžiningą balansą tarp ES finansinio įnašo ir realių ES laivynui tenkančių žvejybos galimybių“, – taryboje pabrėžė viceministras Rolandas Taraškevičius.

Tuo metu diskusijose dėl bendrosios žuvininkystės politikos ateities ir pasirengimo nustatyti 2027 metų žvejybos galimybes Lietuva pabrėžė būtinybę mažinti administracinę naštą, supaprastinti taisykles ir užtikrinti tinkamą pusiausvyrą tarp aplinkosauginių, ekonominių ir socialinių tikslų.

„Remiame mokslu pagrįstus sprendimus, tačiau socialinis ir ekonominis poveikis sektoriui taip pat turi būti deramai įvertintas. 

Baltijos jūros patirtis rodo, kad vien žvejybos galimybių mažinimas problemų neišspręs – būtina spręsti ir taršos, klimato kaitos bei kitų aplinkos veiksnių daromą poveikį žuvų ištekliams“, – kalbėjo viceministras.

Susitikime aptarta ir ES Tarybai pirmininkaujančio Kipro parengta pažangos ataskaita dėl būsimos bendrosios žuvininkystės politikos, Europos vandenynų pakto bei Sąjungos jūrų ir akvakultūros politikos finansavimo reglamento 2028–2034 metais.

Pasak viceministro, Lietuvai ypač svarbu, kad būtų tinkamai atspindėti akvakultūros, žuvininkystės kontrolės, duomenų rinkimo ir laivyno modernizavimo poreikiai, tačiau klausimai tebėra atviri.

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.
Sidebar placeholder