Lietuviai atrado gudrybę: dovanų korteles išsikeičia į pinigus, nors tą daryti draudžiama

Tačiau pasitaiko atvejų, kuomet nedomina net ir platus prekių pasirinkimas – norisi tiesiog pasiimti čekio vertę pinigais, bet nieko nepirkti.

Anot prekybos centrų, dovanų kortelių į pinigus keisti negalima. Vis tik, kas teoriškai yra draudžiama, praktiškai gali būti įmanoma. Tačiau prekybininkai to nekomentuoja.

Nusiperki bet ką, o po to grąžini

Vienas asmuo socialiniame tinkle „Facebook“ nurodė, kad iš įmonės gavo penkias prekybos centro „Akropolis“ dovanų korteles po 100 eurų.

Jis teiravosi, ar galima prekybos centrų dovanų korteles kažkaip išsikeisti į grynuosius:

„Pvz., nusipirkus prekių už tam tikrą sumą ir atsiskaičius dovanų kortele bei gavus čekį, tarkim, kitą dieną grąžinti prekes (neišpakuotas, nenaudotas) – ar grąžintų grynaisiais pagal čekio sumą, kaip darant įprastą grąžinimą?“

Pasirodo, nemažai lietuvių tokią praktiką yra išbandę ir taikę ne vieną kartą. Žmonės komentaruose teigė, kad tai išties pasiteisina.

„Nuperki, tą pačią / kitą dieną nueini atgal, iš kur pirkai, grąžini prekes, pasiimi grynus. Case closed. Been there, done that (liet. byla baigta.

Buvau ten, dariau tai)“ – rašė vienas vaikinas.

Dovanų kortelių naudojimas

„Akropolis Group“ Rinkodaros ir komunikacijos departamento vadovas Dominykas Mertinas paminėjo, kad prekybos centro dovanų kortelių kasmet yra nuperkama vis daugiau.

Jos, anot atstovo, yra laikomos universalia, praktiška ir naudinga dovana, tinkančia bet kokiai progai.

„Jas galima panaudoti skirtingose „Akropolių“ parduotuvėse ir, priklausomai nuo kortelės vertės, įsigyti ne vieną prekę.

Atsiskaitymų už pirkinius skaičius yra neribotas, kol kortelė galioja ir joje yra reikiamas pinigų likutis“, – komentavo pašnekovas.

Panaši tvarka galioja daugelyje prekybos centrų Lietuvoje.

Pavyzdžiui, prekybos centro „Panorama“ svetainėje rašoma, kad galima įsigyti 10, 20, 30, 50, 500 eurų ir pasirenkamos vertės dovanų korteles, kurios suma gali būti nuo 10 iki 500 eurų 1 euro tikslumu.

„Viena dovanų kortele galima atsiskaityti daugiau nei vienoje parduotuvėje, restorane ar paslaugų teikimo vietoje, panaudojant dalį jos sumos.

Jei pirkinio suma didesnė, galima primokėti grynaisiais pinigais, jei mažesnė – likutis lieka kitiems pirkiniams“, – rašoma „Panoramos“ puslapyje.

O prekybos centro „Mega“ svetainėje teigiama, kad dovanų kortelę galima rinktis nuo 20 iki 250 eurų, didinant 5 eurų intervalais, pvz., 25, 60, 235 eurai ir pan.

Kortelių į pinigus nekeičia, o apie gudravimus tyli

Vis tik „Akropolio“ atstovas atkreipė dėmesį, kad dovanų kortelėmis negalima atsiskaityti už tabako, alkoholio gaminius, taip pat dovanų kortelė nėra grąžinama ar keičiama į pinigus.

„Tai yra numatyta prekybos centrų „Akropolis“ dovanų kortelių platinimo sąlygose ir taisyklėse. Prekių keitimo ir grąžinimo tvarka yra apibrėžta šalies teisės aktuose.

O už šios tvarkos įgyvendinimą tiesiogiai atsako prekybininkai, t. y. prekybos centruose veikiančios parduotuvės“, – nurodė D. Mertinas.

Tas pats galioja tiek „Panoramos“, tiek „Ozo“, tiek „Mados“, tiek „Megos“, tiek kitų prekybos centrų dovanų kortelėms.

„Kortelė negrąžinama ir nekeičiama į grynuosius pinigus. Kortelėje esantis pinigų likutis negrąžinamas į jūsų kreditinę ar kitokio pobūdžio bankinę kortelę.

Negalima sujungti kelių kortelių likučių į vieną kortelę. Kortele negalima atsiskaityti už tabako ir alkoholio gaminius, lošimo paslaugas bei už naujai įsigyjamą kortelę“, – rašoma „Megos“ svetainėje.

Vis tik nė vienas prekybos centras neatsakė, ar pirkėjai gali įsigiję prekes dovanų kortelėmis vėliau grąžinti jas ir gauti grynuosius pinigus.

Taip pat nenurodė, ar praktikoje pasitaikė tokių atvejų ir kas tuomet daroma.

Kuponai gali tapti našta ir likti nepanaudoti

Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Ekonomikos ir vadybos fakulteto prodekano, tyrėjo doc. dr. Justino Kisieliausko teigimu, žmonės dovanų kuponus perka visų pirma dėl patogumo.

Jo nuomone, žmonės mąsto taip: kam gaišti laiką renkant ar patirti nepatogumo jausmą nupirkus kažką nuviliančio, jei padovanoti galima, pavyzdžiui, patį pasirinkimą.

„Taip dovanojantysis tarsi perkelia atsakomybę už dovaną pačiam dovanos gavėjui. Gali kilti klausimas, tai kodėl nedovanojame tiesiog pinigų?

To priežastis gali būti socialinės normos. Pinigai priklauso rinkos normoms ir dovaną tokiu atveju gali paprasčiausiai nužmoginti“, – komentavo J. Kisieliauskas.

Pašnekovas pridūrė, jog kartais nutinka taip, kad tikėdamiesi, jog kupono gavėjas džiaugsis galimybe rinktis, įstumiame jį į pasirinkimo paralyžių, psichologinę situaciją, kai žmogus dėl paprasčiausiai per didelio pasirinkimų skaičiaus negali nieko išsirinkti.

Tad, anot pašnekovo, būtina suprasti, kad dovanų kuponas gali ne tik palengvinti, bet ir apsunkinti gavėjo gyvenimą.

Dėl šios priežasties dalis kuponų lieka nepanaudoti. Pavyzdžiui, parduotuvės „Dovanų sala“ elektroninės prekybos vadovė Neringa Žilinskienė yra sakiusi, kad 5–15 proc. mažesnės vertės kuponų lieka nepanaudoti, nes baigiasi galiojimo terminas.

„Gera dovana“ generalinis vadovas Ernestas Vasiliauskas taip pat neslėpė, kad dalis įspūdžio dovanų išties lieka nepanaudotų, tačiau tokių dovanų kasmet mažėja ir jau artėjama iki visiško minimumo.

Kaip priežastis jis įvardijo tai, kad kartais gavėjui dovana tiesiog nepatinka, kartais ji gali būti mažos vertės ir reikalauti santykinai per daug pastangų, kad galėtum ją panaudoti.

O kartais, pasak pašnekovo, tiesiog susiklosto nepalanki gyvenimiška situacija ir apie dalį gautų dovanų tiesiog pamirštama.

tv3.lt