Lietuviai svajoja apsipirkti „be stabdžių": pasiimi norimas prekes ir žingsniuoji pro duris

Lietuviai į svajonių parduotuvę žvelgia futuristiškai: daugiau jokių kasų, piniginių ir bereikalingo kontakto su aptarnaujančiais darbuotojais, nebent aplink zujančiais robotais. 

Tai nėra tik balsas tyruose – į šiuos pirkėjų norus, kuriuos atskleidė vartotojų tyrimas Baltijos šalyse, vis dažniau įsiklauso tiek prekybininkai, tiek ir inovacijų kūrėjai. Tad tautiečių svajonėms gali būti lemta išsipildyti jau artimiausioje ateityje. 

Parduotuvės spręs ir socialines problemas 

Inovatyvių mažmeninės prekybos sprendimų bendrovės „StrongPoint" iniciatyva atlikta gyventojų apklausa Baltijos šalyse atskleidė, kad kas dešimtas (11 proc.) Lietuvos gyventojas savo svajonių parduotuvę įsivaizduoja vien tik su savitarnos kasomis. Tokia idėja populiariausia tarp 25–34 metų amžiaus žmonių. „StrongPoint" vadovas Baltijos šalims Rimantas Mažulis įsitikinęs, kad tai susiję su augančiais jaunosios kartos lūkesčiais, noru apsipirkti greičiau ir išvengti papildomo kontakto. 

„Nemažai įtakos tam turėjo ir koronaviruso pandemija. Prireikus būtinų prekių, populiarėjo ne tik maisto produktų pristatymas į namus, bet ir greitesnis bei papildomo žmonių įsikišimo dažniausiai nereikalaujantis apsipirkimas savitarnos kasose. Suprasdami jų naudą, šiandien šiomis kasomis dažnai ar visuomet naudojasi net du iš trijų lietuvių", – teigia pašnekovas. 

Jis prognozuoja, kad savitarnos kasos savo populiarumo nepraras ir ateityje – joms skiriamas vis didesnis plotas, jos dažniau įrengiamos ir mažose regionų parduotuvėse. Postūmiu naudotis šia inovacija gali tapti be darbuotojo įsikišimo sudaryta galimybė įsigyti loterijos bilietus, tabako gaminius ar automatinis pirkėjo amžiaus patvirtinimas.  

„Be to, patobulintos savitarnos kasos leidžia užtikrinti ir daugiau privatumo, ypač perkant intymesnes prekes. Tad galima drąsiai teigti, jog tam tikra prasme šios inovacijos sprendžia ir socialines problemas", – pažymi įmonės atstovas. 

Sveikinsimės nebent su robotais 

R. Mažulis atkreipia dėmesį, kad dalis lietuvių savo svajonių parduotuvę įsivaizduoja išvis be kasų – kai gali tiesiog iš lentynos susirinkti prekes ir išeiti pro duris. Tokiu sprendimu noriai naudotųsi net 46 procentai lietuvių ir net trys iš penkių (61 proc.) 25–34 metų amžiaus pirkėjų. 

„Tokia inovacija jau įmanoma naudojant pažangią kamerų, jutiklių ir algoritmų sistemą, kai dedant prekes į išmanųjį prekių vežimėlį, jos automatiškai nuskaitomos, o už jas vėliau sumokama iš susietos banko kortelės sąskaitos. Panašiu principu šalyje veikia „Scan & Go" sistema, kai specialų mobilų prietaisą pasiėmęs pirkėjas gali pats nusiskenuoti pasirinktų prekių brūkšninius kodus, o priėjęs prie kasos iškart už jas atsiskaityti. Dar kita alternatyva – prekių skenavimas išmaniuoju telefonu.

Tai ne tik sudaro sąlygas atsiskaityti už prekes neišsitraukus piniginės, bet ir telefono ekrane matyti produkto galiojimo laiką, sudėtį, kainą, alergenus ir kitą informaciją", – inovacijų naudą akcentuoja R. Mažulis. 

Kalbant apie parduotuvės koncepciją, lietuviai pageidautų, kad žmonių kontakto jiems pavyktų išvengti ne tik prie kasos, bet ir apskritai viso apsipirkimo metu. Šiuo atveju 13 proc. apklausos dalyvių ir kas penktas 18–24 metų amžiaus jaunuolis atviravo, kad jų svajonių parduotuvėje neturėtų būti darbuotojų. 

„Tokios savitarnos parduotuvės įvairiose Europos šalyse jau veikia, yra pabandymų ir Lietuvoje. Be to, naudotis didesnių prekybos centrų paslaugomis nesutinkant darbuotojų galima užsisakant prekes internetu ir jas atsiimant maistomatuose.

Ateityje parduotuvių be personalo koncepciją įgyvendinti padės robotizacija ir dirbtinis intelektas. Jau dabar kartu su Norvegijos robotų kūrėjais „Halodi Robotics" kuriame humanoidinio roboto, kuris galėtų sandėliuose ir prekybos salėse pakeisti rutininį žmonių darbą, prototipą", – kalba „StrongPoint" atstovas. 

Prireiks laiko 

Nors į inovacijas lietuviai žvelgia drąsiai ir noriai, 42 proc. apklaustųjų įsitikinę, kad dabartinis parduotuvių formatas, kai veikia darbuotojų aptarnaujamos ir savitarnos kasos, yra idealus. Taip daugiausiai mano moterys (57 proc.) ir vyresnio, 65–74 metų amžiaus žmonės (63 proc.). 

„Tokiems rezultatams įtakos turi ir tai, kad ne visi ryžtasi iškart išmėginti naujausias technologijas. Juk prireikė laiko, kol lietuviai prisipratino savitarnos kasas, o dabar tai yra vienos populiariausių ir svarbiausių svajonių parduotuvės sudedamųjų dalių", – įsitikinęs R. Mažulis. 

Šiuo aspektu lietuviai nedaug skiriasi ir nuo kitų Baltijos šalių gyventojų. Latvijoje svajonių parduotuvės formatą teigia atradę 44 proc., o Estijoje – net 64 proc. respondentų.

Šių šalių gyventojai, kaip ir lietuviai, panašiai įsivaizduoja apsipirkimą lengvesniu paverčiančias priemones: 44 proc. latvių ir 30 proc. estų norėtų, kad parduotuvėje nereikėtų išsitraukti piniginės, kas dešimtas pasisako už visiškai automatizuotas, be personalo ir savitarnos kasomis pagrįstas parduotuves. 

„Tendencijos rodo, kad savo svajonių parduotuvę Baltijos šalių gyventojai įsivaizduoja panašiai – technologiškai pažangią ir ypač palengvinančią apsipirkimo patirtį. Svarbiausia, kad tokių inovacijų nebereikės laukti labai ilgai, kadangi dalis sprendimų jau dabar yra išbandomi realiomis sąlygomis", – teigia „StrongPoint" atstovas. 

Baltijos šalių gyventojų apklausą bendrovės „StrongPoint" iniciatyva tyrimų kompanija „Norstat" atliko šių metų kovo-balandžio mėnesiais. Iš viso kiekvienoje šalyje buvo apklausta po 800 vyresnių nei 18 metų amžiaus gyventojų.

Raktažodžiai
Sidebar placeholder