Lietuviškam maistui Taivanas neatsiveria, o reklamuotų milijonų dar nematyti: ar lūkesčiai buvo per dideli?

Artėja metai, kai Lietuva nuskambėjo pasaulyje sprendimu leisti atidaryti Taivano atstovybę, tačiau didelių ekonominių rezultatų šis žingsnis kol kas neatnešė. Lietuvos verslas sako, kad Taivanas nepatvirtina reikalingų sertifikatų, kurie leistų į šį kraštą eksportuoti lietuvišką produkciją, atsisakė pirkti grūdus, o žadėtą 200 mln. dolerių aukštųjų technologijų fondą teks dalytis su kitomis šalimis. Ar politikai nesukūrė per didelio pažadų debesies, iš kurio kol kas mažai lietaus?



 

Lietuvos pernai liepą paskelbtas sprendimas tapti pirmąja šalimi Europoje, atidarančia Taivaniečių vardo atstovybę, įpykdė Kiniją.

Apkaltinusi Lietuvą pažeidus vienos Kinijos principą, Rytų milžinė ėmė spausti ne tik Lietuvos verslą, uždarydama duris iš mūsų šalies atvežamoms prekėms, bet ir tarptautines kompanijas, bendradarbiaujančias su lietuviškomis bendrovėmis.

Kinijos spaudimą patiriantys kai kurie Lietuvos verslininkai pernai rudenį griebėsi už galvos, tačiau valdančiųjų politikai ramino, kad prekyba su Kinija ribota, jos rinka bus pakeista kitomis šalimis, o naują nišą atvers tas pats Taivanas.

Į Lietuvą vyko Taivano verslo delegacijos, buvo rengiamos spaudos konferencijos, Taivano valdžios institucijos skelbdavo apie nupirktą prie Kinijos užstrigusią vieną ar kitą lietuviškų prekių siuntą, o Lietuvos ir Taivano politikai nevengė drąsių pažadų – Taivano ministras sakė matantis bendradarbiavimo galimybių puslaidininkių, finansinių technologijų ir maisto pramonės sektoriuose.

Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė dar kovo pabaigoje tvirtino, kad Lietuva turi reikiamų žinių, kad „galėtų tapti viena iš lyderiaujančių šalių puslaidininkių sektoriuje.“

Archyvų nuotr.

Aušrinė Armonaitė / Luko Balandžio / 15min nuotr.

„Jau vasarį Lietuvoje buvo atidarytas puslaidininkių ir jų medžiagų mokslo centras. Kitas žingsnis galėtų būti gamybos centro steigimas”, – tuo metu kalbėjo A.Armonaitė.

Politikė tuo metu sakė, kad galėtų būti svarstoma galimybė Taivano korporacijoms, tokioms kaip „Taiwan Semiconductor Manufacturing Company“, „United Microelectronics Corporation“ ir kitoms, investuoti į gamybos centro steigimą Lietuvoje.

Pernai gruodį Žemės ūkio ministerija išplatino pranešimą, kad Taivano rinka atverta lietuviškiems grūdams.

Lūkesčius dėl artimesnio Lietuvos ir Taivano bendradarbiavimo sukėlė taivaniečių šių metų pradžioje pristatyti konkretūs planai – kalbėta apie tai, kad salos įmonės aukštųjų technologijų vystymui Lietuvoje skirs 200 mln. dolerių (189 mln. eurų), bus įkurtas ir 1 mlrd. dolerių vertės paskolų fondas bendriems projektams su Lietuva, skirtos stipendijos lietuviams studijuoti puslaidininkių technologijas.

Antradienį 200 mln. dolerių fondą valdančios rizikos kapitalo įmonės „Taiwania Capital“ vadovas Davidas Wengas pranešė, kad šį investicijų pyragą teks raikyti į kelias dalis – lėšos atiteks ne tik Lietuvai, bet ir Čekijai, Slovakijai, dalis – ir kitoms Vidurio ir Rytų Europos šalims. Kol kas neaišku, kokia konkreti lėšų dalis galėtų atitekti Lietuvos įmonėms.

Tuo metu milijardo dolerių vertės paskolų fondas, kaip Taivaniečių atstovybė Vilniuje atskleidė 15min, taip pat ne visas bus skirtas Lietuvai – jį irgi teks dalytis su kitomis Vidurio ir Rytų Europos šalimis.

„Taivano 1 mlrd. dolerių paskolų fondą Vidurio ir Rytų Europai, kurio prioritetas – Lietuva, valdys Taivano EXIM bankas. Bankas atsiųs specialistą į Taivano atstovybę Lietuvoje, kuris valdys šį fondą. Fondas vadovausis panašiais į akcijų fondą principais, skatinančiais Taivano ir Lietuvos ekonominį ir technologinį bendradarbiavimą“, – sakė atstovybė.

Tad kaip nutiko, kad iki šiol glaudesni santykiai taip ir neužsimezgė, o reikšmingiausią paramą iš visų Europos šalių Taivanui pareiškusi Lietuva šiai valstybei – tik viena iš daugelio krypčių, su kuria svarstoma plėtoti ekonominius ryšius?

Mėsos perdirbėjai tebelaukia sertifikatų, grūdininkams buvo atsakyta

Lietuvos mėsos perdirbėjų asociacijos direktorius Egidijus Mackevičius 15min sakė, kad Lietuva iš Taivano vis dar laukia sertifikatų, reikalingų eksportuoti produkciją į šią šalį, patvirtinimo.

„Mėsos eksportas paprastai parodo realias verslų galimybes, nes prieš komerciškai pajudėdami turime gauti susiderinimus ir sertifikatus. Šitų sertifikatų mūsų produkcijai vis dar nėra.

Tai reiškia, kad valstybiniu lygiu nėra suderinimo ir apie jokius komercinius judesius praktiškai kalbėti neįmanoma“, – 15min pasakojo E.Mackevičius.

Archyvų nuotr.

Egidijus Mackevičius / Vidmanto Balkūno / 15min nuotr.

Kol nėra sertifikatų, verslas ieškoti kelių į šią rinką negali, tad kol kas, pasak mėsos perdirbėjų atstovo, viskas yra „tiesiog gražūs pažadai.“

„Praėjusių metų pabaigoje buvo kalbėta, kad jau tuoj tuoj. Žemės ūkio ministerijoje turime eksporto grupę, kurioje buvo pristatoma, kad tuoj įvyks, bet strigimas yra Taivano pusėje, jie tiesiog jų nepatvirtina ir nesuderina.

Tad kol sertifikatų neturime, į tai rimtai nežiūrime. Mūsų versle sertifikatų turėjimas yra rimtų žingsnių galimybė, kuri nebūtinai gali būti įgyvendinta, jei nebus komercinių galimybių.

Tai šiuo metu mes neturime net pirminės galimybės, o ar bus komercinės – irgi klausimas“, – situaciją nupasakojo jis.

Pasak E.Mackevičiaus, į Taivaną galėtų būti vežama jautiena ir kiauliena bei jų subproduktai.

Paklausus, ar nejaučia nusivylimo, pašnekovas sakė, kad mėsos versle įeiti į naujas rinkas yra labai sunku, tai gali užtrukti 4-5 metus, geriausiu atveju – 2-3.

„Esame įpratę laukti, o kai sulauki – atsitinka kažkas kitas, kaip Kinijos atveju. Mūsų versle tai pakankamai įprasta, todėl didelių vilčių nebuvo dedama“, – nurodė jis.

Gerų žinių kol kas nesulaukia ir grūdų perdirbėjai. Delfi šią savaitę pranešė, kad Taivano įmonė, su kuria derėtasi dėl lietuviškų grūdų eksporto, atsisakė juos pirkti.

Lietuvos grūdų perdirbėjų ir prekybininkų asociacijos prezidentas Karolis Šimas BNS sakė, kad su dviem Taivano įmonėmis penkis mėnesius buvo bandoma kalbėti dėl eksporto, tačiau viena grūdus pirkti atsisakė, o kita neatsakė į grūdininkų užklausas.

Šiuo metu mes neturime net pirminės galimybės, o ar bus komercinės – irgi klausimas.

„Taivanui, kuris importuoja 1,4 mln. tonų kviečių per metus, iš jų apie 90-95 proc. iš JAV, o likusią dalį pavieniais pirkimais iš Kanados bei Australijos, grūdų pirkimas yra ne tik verslas, bet ir saugumo garantas, o lietuviški grūdai niekada netaps amerikietiškais, nes auginami Europoje“, – BNS kalbėjo K.Šimas.

Pasak K.Šimo, Taivanas net nepaklausė Lietuvos grūdų eksportuotojų dėl kainos.

Tačiau Žemės ūkio ministerijos Tarptautinių reikalų ir eksporto skatinimo skyriaus vedėjas Antanas Venckus sakė, kad lietuviški kviečiai Taivanui netiko dėl specifikos ir tam tikrų parametrų.

Anot jo, yra „visa eilė potencialių importuotojų“, kurie domisi galimybėmis pirkti lietuviškus grūdus.

Archyvų nuotr.

Antanas Venckus / Josvydo Elinsko / 15min nuotr.

Jis ramino, kad gauti leidimus užtrunka, tam reikia įdirbio.

„Lietuvos verslui, ieškant sau partnerių, palinkėtume turėti kantrybės. Taip nebūna, kad iš pirmo karto užsikabintum. Kitose rinkose metų metus užtrunka rasti tinkamą partnerį, bet mes tikimės, kad tiek neprireiks“, – 15min nurodė A.Venckus.

Ministerijos atstovas tvirtino, kad lietuviška produkcija taivaniečiams yra naujas dalykas, o importuotojai ir perdirbėjai turi išsianalizuoti visas lietuviškų žaliavų panaudojimo galimybes bei kiek jie gali būti paklausūs galutiniams vartotojams.

Archyvų nuotr.

Kviečiai / Irmanto Gelūno / BNS nuotr.

Savo ruožtu Taivaniečių atstovybė Vilniuje 15min komentavo, kad „Taivanas neatsisako importuoti lietuviškų grūdų” ir kad sala neseniai suteikė leidimą importuoti lietuviškus grūdus į Taivaną, tačiau tam reikia laiko.

„Tai naujas grūdų šaltinis Taivanui ir nauja rinka Lietuvai, todėl privačioms abiejų šalių bendrovėms reikia laiko rasti tinkamų verslo galimybių. Kviečiai yra viena iš galimo bendradarbiavimo sričių. Tarp kai kurių bendrovių vyko diskusijos dėl jų, tačiau jos gali neduoti greitų rezultatų“, – komentare sakė atstovybė.

Pasak atstovybės, jie ir toliau „skatins Taivano ir Lietuvos prekybą visų rūšių grūdais.“

Ji taip pat tvirtino, kad Taivano žemės ūkio taryba ir Sveikatos ministerija šiuo metu taip pat glaudžiai bendradarbiauja su Lietuvos žemės ūkio ministerija, teikdamos paraiškas dėl leidimų importuoti į Taivaną lietuviškus žemės ūkio produktus, įskaitant jūros gėrybes, jautieną, pieno produktus ir kt.

Abejoja, ar lietuviški produktai įsitvirtins parduotuvių lentynose

Maisto eksportuotojų atstovas pasakojo, kad šiuo metu į Taivaną siunčia bandomąsias savo produktų partijas, daromi pakartotiniai užsakymai, tačiau viskas vyksta lėtai. Nors Taivano rinkoje jau veikiantiems verslams lietuviškumas padeda įsitvirtinti labiau, pasak Lietuvos maisto eksportuotojų asociacijos vadovo Giedriaus Bagušinsko, nauji žaidėjai yra dar tik kelio pradžioje.

„Tikėtina, kad per daug metų rezultatai paaugs, bet mes netikėjome, kad įvyks kažkoks proveržis ar perversmas ar kad ta rinka pakeis Kiniją, o dabartinė situacija tai tik įrodo“, – 15min sakė G.Bagušinskas.

Pasak jo, skintis kelią į Taivaną bando ilgo galiojimo produktus gaminančios įmonės – mineralinio vandens, šokolado, saldainių, alaus, sausainių.

Visgi jis pabrėžė, kad šioje vietoje esama daug faktorių, kurie nulems, ar lietuviški produktai įsitvirtins Taivano parduotuvių lentynose.

„Klausimas, ar vartotojas jį pakankamai pirks, kad apsimokėtų laikyti. Čia jau prasideda investavimas į marketingą, žinomumą. Čia mes nesame stiprūs, nesame tarptautinės korporacijos. Iki parduotuvių lentynų gali eiti metus dvejus, o jose pabūti labai trumpą laiką, nes tinklas sakys – pabandėme, pirkimo nėra, kvadratinis metras neatsiperka, geriau kažkuo kitu pakeisime, kas duoda apyvartą“, – kalbėjo jis.

Verslo atstovas nurodė, kad taivaniečiai verslininkai priimdami sprendimus vadovaujasi tik ekonominiais argumentais ir skaičių kalba, nors dėl Lietuvos Vyriausybės priimto sprendimo Vilniuje leisti atidaryti Taivaniečių atstovybę, naudojant salos, o ne Taipėjaus vardą, į lietuvius ir žvelgiama draugiškiau.

„Žmogiškai geranoriškumas jaučiamas, jie draugiški, pozityvūs.

Tai padeda susėsti prie vieno stalo, bet kai prasideda skaičiavimas ir matematika, žiūrima, kas apsimoka, kas neapsimoka.

Pirkti verslui tik dėl to, kad esame draugai – taip niekas nedirba, visada turi būti nauda. Padėti vienas kitam galima, išgelbėti pasiklydusį jūroje krovinį, vienkartinę pagalbą teikti, bet verslas visur yra verslas, jis skaičiuoja naudą“, – paaiškino maisto eksportuotojų atstovas.

„Buvo įsivaizduojama, kad atvažiuos taivaniečiai ir padalins pinigų“

G.Bagušinskas apskritai sakė, jog tikėtis, kad Lietuva bus vienintelė, kuriai Taivanas skirs dėmesį, yra naivu.

„Gal buvo įsivaizdavimas, kad atvažiuos taivaniečiai ir padalins pinigų. Čia yra verslas, niekas nieko nesiruošia dalinti ir atsidėkoti pinigais už moralinį palaikymą“, – pabrėžė jis.

Lietuvai buvo žadėtas ir 200 mln. dolerių fondas į aukštųjų technologijų sritis, tačiau antradienį paaiškėjo, jog jį teks dalytis su kitomis šalimis. 15min klausė, kokia lėšų dalis atiteks Lietuvai, tačiau į tai atstovybė neatsakė, tik paminėjo, kad mūsų šalis „yra prioritetas.“

„Lietuva aiškiai nurodyta kaip investicijų prioritetas. Šia politika bus vadovaujamasi fondo investavimo strategijoje. Fondo valdymo įmone buvo pasirinkta „Taiwania Capital“, fondas ką tik pradėjo savo veiklą“, – nurodoma komentare.

Anot atstovybės, planuojama samdyti investicijų valdytoją Lietuvoje, kurioje tikimasi kurti naujus investicinius projektus.

Kalbėdamas apie lūkesčius dėl Taivano, Lietuvos inžinerijos ir technologijų pramonės asociacijos direktorius Darius Lasionis sutiko, kad jie buvo per dideli.

Archyvų nuotr.

Darius Lasionis

Jo teigimu, lazerių, optikos ir elektronikos kompanijos bendrauja su Taivanu, kai kurios lietuviškos įmonės kreipiasi į asociaciją, prašo gauti kontaktų ir suvesti su jais. Visgi tokių atvejų nėra labai daug, o pasigirti konkrečiais rezultatais tai pat dar negalima.

Pasak D.Lasionio, naujų partnerių suradimas ir startavimas su naujais projektais užtrunka ne vienerius ir ne dvejus metus.

Kalbėdamas apie 200 mln. dolerių fondą, kuris, kaip paaiškėjo, ne visas bus skirtas Lietuvos įmonėms, pašnekovas sakė, jog verslas tiesiog elgiasi pragmatiškai.

„Jei jie matys, kad investuodami galės gauti grąžos ir tikėtis naudos, jie tą ir darys. Jie žiūrės, kas Rytų Europos šalyse jiems atrodys patraukliau, kas duos ilgalaikėje perspektyvoje investicinę naudą. Ten jie ir investuos“, – verslo logiką apibūdino D.Lasionis.

Visgi jis teigė, kad dabartinė situacija jo nestebina – verslas į Taivaną daug vilčių nedėjo.

„Lūkesčiai buvo per dideli ir paremti daugiau emocijomis nei pragmatiniu pamatavimu ir analize. Verslas eina ten, kur gauna naudos. Kai ateina paskaičiavimai ir vertinimai, emocijos ir gerieji kilnūs tikslai padėti, bendradarbiauti nėra prioritetiniai. Ilgalaikės naudos turėjimas atsveria tai ir Taivanas pasielgė labai pragmatiškai“, – vertino D.Lasionis.

Niekas nieko nesiruošia dalinti ir atsidėkoti pinigais už moralinį palaikymą.

Kalbėdama apie bendradarbiavimo perspektyvas puslaidininkių srityje Taivaniečių atstovybė komentare priminė, kad Taivano ekspertų komanda kovą lankėsi Lietuvoje, o 2022 m. viduryje pasiūlys puslaidininkių gamybos pajėgumų plėtros Lietuvoje strategiją.

„Pirminės grupės išvados apima Lietuvos įmonių lustų projektavimo pajėgumų palengvinimą ir Lietuvos pažangiųjų lazerinių technologijų derinimą su Taivano pažangiomis puslaidininkių technologijomis. Lietuva turi didelių elektronikos gamybos įmonių, kurioms reikalingi puslaidininkiai, o lustų projektavimo pajėgumai, pritaikyti lietuviškiems gaminiams, bus vienas iš svarbiausių veiksnių didinant ilgalaikį Lietuvos ekonomikos konkurencingumą“, – nurodė Taivaniečių atstovybė.

Politikai: lūkesčiai iš tiesų buvo užaukštinti

Tai, kad iš Taivano buvo tikėtasi per daug, pripažįsta ir valdantieji. Liberalų sąjūdžio frakcijos narys Andrius Bagdonas sakė, kad esminė politikų klaida – tai, jog buvo galvojama, kad verslininkai nepaisys ekonominės logikos ir su Lietuva bendradarbiaus vien iš draugiškumo.

Archyvų nuotr.

Andrius Bagdonas / Žygimanto Gedvilos / BNS nuotr.

Jis teigiamai vertino tai, kad Ekonomikos ir inovacijų ministerija ieškojo naujų rinkų, kurioms būtų ekonomiškai naudinga bendradarbiauti su Lietuva, tačiau šiuo atveju turėtų būti labiau įsiklausoma į tai, ką apie tai mano verslai.

„Šiuo atveju buvo bandoma politiniais sprendimais ar sutarimais pabandyti pagrįsti ir finansinį bendradarbiavimą, bet verslai taip neveikia. Pirmiausia, yra pelningumas ir finansai, o paskui kiti reikalai. Lūkesčiai buvo sukelti per dideli ir verslas patikėjo, kad iš Taivano ims lyti eurais, bet panašu, kad taip nenutiks“, – sakė A.Bagdonas.

Seimo narys sakė iš pat pradžių į Taivaną žiūrėjęs racionaliai, pragmatiškai ir matė, kad perspektyvos šioje rinkoje tikrai neatstos nutrūkusių santykių su Kinija.

Panašiai situaciją apibūdino ir Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos narys Giedrius Surplys, kuris nurodė, kad nesvarbu, ką Lietuvai prižadėjo Taivano politikai, verslas racionaliai skaičiuoja ir priima sprendimus, kurie skiriasi nuo tokių, kuriuos žadėjo Vyriausybė.

Archyvų nuotr.

Giedrius Surplys / Žygimanto Gedvilos / BNS nuotr.

G.Surplys stebėjosi ir argumentais, kad taivaniečiai lietuviškų grūdų galėjo nepriimti dėl tam tikrų kokybės niuansų.

„Man tai yra keista, nes lietuviški grūdai pasaulyje garsėja kokybe. Bet nenoriu skubėti kaltinti Taivano verslo, nes nuo pat pradžių sakiau, kad politikai turi savų argumentų, o verslas skaičiuoja pelną ir nuostolius. Matyt, dėl bendros ekonominės situacijos jie įjungė taupymo režimą arba randa pigesnių alternatyvų lietuviškoms prekėms“, – svarstė G.Surplys.

Politikas sakė, kad „valstiečių“ frakcija Taivaniečių atstovybės pavadinimą laiko klaida, nes jis įerzino Kiniją.

„Dabar mūsų Vyriausybė bando tą klaidą maskuoti ir dangstyti kosminiais dangaus manos pažadais iš Taivano. Labai norisi pamatyti kažką apčiuopiamo. Kol kas gražių pažadų išpildymo neturime ir matome, kad politikai skaičiavo vienaip, bet verslas veikia vadovaudamasis elementaria verslo logika“, – kalbėjo G.Surplys.

Dabar mūsų Vyriausybė bando tą klaidą maskuoti ir dangstyti kosminiais dangaus manos pažadais iš Taivano.

Tuo metu Tėvynės Sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narys Seimo vicepirmininkas Paulius Saudargas naujausių aktualijų, susijusių su Taivanu, vertinti nenorėjo, tačiau akcentavo, kad Lietuvos verslas galėtų turėti naudos nebūtinai per tiesioginę Taivano paramą.

Archyvų nuotr.

Paulius Saudargas / Lukas Balandis / BNS nuotr.

„Lietuva nori būti aukštos pridėtinės vertės produktų ekonomika. Čia mūsų mokslo ir verslo klasteriams reikalinga tam tikrų komponentų rinka – tiek importo, tiek eksporto, ji nebūtinai turi būti didelė”, – sakė P.Saudargas.

Politologas: nuostabos tai nekelia

Ekspertai vertina, kad tokia situacija stebinti neturėtų – pasak Rytų Europos studijų centro eksperto Raigardo Borutos, politiniame lygmenyje iš ekonominio bendradarbiavimo su Taivanu buvo tikimasi per daug.

„Tos kalbos apie puslaidininkių gamybą [Lietuvoje] man visada atrodė labai keistai. Reikia būti realistiškiems. Tokios vertės projektai per kelias dienas ar mėnesius atsirasti negali“, – 15min sakė R.Boruta.

Pasak jo, nors anksčiau Taivanas, ieškodamas diplomatinių kelių, imdavosi vadinamosios dolerių diplomatijos, kuri dažnai apimdavo dideles pinigų sumas bei investicijas, pastaruoju metu draugystė su šiuo kraštu nebūtinai reiškia ateinančius kalnus pinigų ir didžiules investicijas.

Archyvų nuotr.

Lietuviški produktai pristatomi Taivane / Taivaniečių atstovybės Lietuvoje nuotr.

Jis svarstė, kad ir interesai politiniuose sluoksniuose bei versle ne visada sutampa, tad nuomonės išsiskirti galėjo ir tarp pačių taivaniečių.

„Jei kalbėtume apie Kiniją ir jos verslus, situacija yra kita, nes valstybė turi daug įtakos ir tikrai turi galimybę paveikti verslus.

Bet kalbant apie Taivaną, galbūt kai kurie pažadai buvo per drąsiai dalijami, nes, žvelgiant į dabartinę situaciją, Taivanas tapo atsargesnis, lyginti su tuo, kai prasidėjo intensyvesnis bendradarbiavimas su Lietuva.

Manau, kad ir iš Taivano pusės šie lūkesčiai ir įsivaizdavimas, kaip investuotojai ar verslininkai reaguos į šį santykių suartėjimą, iš dalies nebuvo pateisinti“, – paaiškino R.Boruta.

Kalbėdamas apie nepavykusį lietuviškų grūdų eksportą į Taivaną, R.Boruta sakė, jog tai užima daug laiko ir lėta pradžia „yra normalu“, apčiuopiamų rezultatų iškart po atstovybės atidarymo tikėtis nereikėtų.

„Neabejoju, kad bendradarbiavimas su Taivanu stiprės ir ateityje tikrai galime tikėtis glaudaus ir efektyvaus bendradarbiavimo, tačiau tai užims daug metų.

Tikrai negalima tikėtis greitų rezultatų. Manau, kad politikai turėtų atsargiau kalbėti. Geriau kalbėti apie mažesnius dalykus negu piešti bendrą vaizdą taip, kad Taivanas tuoj atidarys Lietuvoje puslaidininkių fabrikus.

Reikia būti realistiškais. Verslo santykiai stiprės, tačiau tai užims laiko“, – apibendrino R.Boruta.

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder