Lietuvos komerciniai bankai marinuoja pinigus centriniame banke – nepavyksta jų kitaip įdarbinti

Per pandemiją smarkiai išaugus gyventojų indėliams komerciniai bankai nesugeba skolinti tokios pinigų masės, todėl dalį indėlių už neigiamas palūkanas laiko centriniame banke. Komercinių bankų ir užsienio bankų filialų indėliai Lietuvos banke sudaro apie 12,5 mlrd. eurų.

 

Daugiausia lėšų Lietuvos banke laiko didžiausias pagal sukauptą turtą šalies bankas „Swedbank“. Šių metų antrą ketvirtį šis bankas centriniame banke laikė beveik 7,4 mlrd. eurų. Antro pagal valdomą turtą SEB banko indėlių suma centriniame banke sudarė daugiau kaip 1,8 mlrd. eurų.

Euro zonos centriniuose bankuose laikomiems komercinių bankų indėliams taikoma palūkanų norma, priklausomai nuo lėšų likučio.

Lietuvos bankas už likučio dalį, kuri yra iki 7 kartų didesnė nei privalomosios atsargos, taiko 0 proc., o už šį dydį viršijančią dalį – minus 0,5 proc. metinių palūkanų.

Centriniame banke – pinigų perteklius

Į Alfa.lt klausimą, kodėl SEB bankas laiko tokią palyginti didelę sumą pinigų Lietuvos banke, SEB banko valdybos narys, Pagalbos verslui tarnybos ir finansų direktorius Aivaras Čičelis atsakė: „Banko paskolų ir indėlių santykis šiuo metu siekia 65 proc., todėl natūralu, kad dalis indėlių pertekliaus laikoma centriniame banke.“

Į pastabą, kad Lietuvoje veikiantys komerciniai bankai turi daug pinigų, juos marinuoja ir „degina“ (laiko Lietuvos banke su neigiamomis palūkanomis), o verslui neskolina, A. Čičelis atsakė, kad dauguma Lietuvoje veikiančių bankų turi likvidumo perteklių, kuris susidarė smarkiai augant gyventojų ir įmonių indėliams.

„Per 12 mėnesių Lietuvos gyventojų indėliai visuose bankuose išaugo daugiau negu 3 mlrd. eurų. Pandemijos metu paskolų paklausa bendrai rinkoje nebuvo tokia didelė, todėl bankai neišskolino lėšų“, – teigė SEB banko valdybos narys.

Sudėtinga įdarbinti „tokią masę pinigų“

„Šiuo metu „Swedbank“, kaip ir dauguma bankų Europoje, patiria likvidumo perteklių, t. y. indėlių portfelis yra didesnis už paskolų portfelį. Didžiąja dalimi tam įtakos turėjo ekspansinė centrinių bankų politika, kai į apyvartą išleidžiami dideli pinigų kiekiai“, – teigiama „Swedbank“ atsakyme Alfa.lt.

Bankas pridūrė, kad, nesant pakankamos finansavimo paklausos iš verslo pusės, visiškai įdarbinti tokią masę pinigų yra sudėtinga. „Swedbank“ esą tiek dabar, tiek ir anksčiau finansavo ir finansuoja projektus, atitinkančius banko rizikos profilį bei pelningumo kriterijus.

Visgi trečiąjį šių metų ketvirtį naujų paskolų verslui augimas „Swedbank“ siekia 100 proc., palyginti su atitinkamu laikotarpiu praėjusiais metais.

„Verta paminėti, kad, net ir neturėdamas likvidumo pertekliaus, bankas anksčiau finansuodavo projektus pritraukdamas lėšas iš savo pagrindinio banko, tad tiesioginio ryšio tarp indėlių kiekio, likvidumo pertekliaus ir paskolų kiekio šiuo atveju nėra.

Lėšų perteklius įmonių sąskaitose taip pat signalizuoja, kad pačios įmonės nenori šių pinigų įdarbinti investuodamos į veiklos plėtrą ir naujus projektus“, – teigė „Swedbank“.

Įlieja į apyvartą reikšmingas eurų sumas

2021 m. antro ketvirčio pabaigos duomenimis, komercinių bankų indėliai centriniame banke sudarė 12,5 mlrd. eurų.

„Lietuvoje įsteigtoms kredito įstaigoms taikomas reikalavimas laikyti dalį lėšų centriniame banke ir yra taikoma 1 proc. privalomųjų atsargų norma. Privalomosios atsargos skaičiuojamos nuo vadinamosios privalomųjų atsargų bazės, kurią sudaro indėliai ir išleisti skolos vertybiniai popieriai“, – teigiama Lietuvos banko atsakyme redakcijai.

Alfa.lt paprašė Lietuvos banko pakomentuoti situaciją, kai Lietuvoje veikiantys komerciniai bankai milijardus eurų laiko Lietuvos banke, užuot juos skolinę verslui.

„Šiuo metu Lietuvos bankas kartu su Euro sistema vykdo skatinamąją pinigų politiką, kurios metu per pinigų politikos operacijas ir vertybinių popierių supirkimo programas kas mėnesį įlieja į apyvartą reikšmingas eurų sumas.

Tai lemia pinigų apyvartoje augimą, kuris matomas tiek komercinių bankų indėlių centriniame banke, tiek gyventojų indėlių komerciniuose bankuose forma. Kartu su neigiamų palūkanų politika siekiama skatinti skolintis, investuoti ir vartoti“, – komentavo Lietuvos bankas.

Atsakyme redakcijai teigiama, kad centrinių bankų pinigai, įlieti į apyvartą, niekur nedingsta. Komerciniai bankai, skolindami ūkio subjektams, sukuria naujus ūkio subjektų indėlius, bet neišleidžia savo indėlių centriniame banke, todėl šių indėlių likučiai išlieka tokie dideli.

„Komercinių bankų skolinimo apimtys iš esmės priklauso nuo ekonomikos aktyvumo ir kredito rizikos lygio. Būtent šiuos parametrus pagerinti ir siekia centriniai bankai“, – teigė Lietuvos bankas.

Bankai vėl aktyviau skolina įmonėms

Pandemijos pradžioje Lietuvos komercinių bankų skolinimas įmonėms buvo sulėtėjęs (2020 m. antrąjį ketvirtį paskolos įmonėms sumažėjo 7,5 proc.) iš dalies dėl kritusios paklausos iš įmonių.

Susitraukus paskolų įmonėms portfeliams bankuose, mažėjo ir gaunamos palūkanų pajamos, o tai neigiamai veikė bankų pelningumą. Lietuvos bankas pastebi, kad pastaruoju metu bankai vėl aktyviau skolina įmonėms (2021 m. antrąjį ketvirtį paskolos įmonėms išaugo 2,1 proc.), o kartu atsigauna ir įmonių finansavimo paklausa.

„Savo ruožtu bankai prieš priimdami sprendimą skolinti vertina įmonių finansinę padėtį ir galimybes grąžinti suteiktas paskolas.

Atliktos bankų apklausos rezultatai parodė, kad, esant palankiam įmonių vertinimui, didžioji dauguma bankų skolinimo neribojo – išsiskyrė tik labiausiai pandemijos paveiktas viešbučių ir restoranų segmentas, kuriam 7 iš 9 bankų skolinimą ribojo“, – teigė Lietuvos bankas.

Rugsėjo mėn. Lietuvos banko atlikta apklausa parodė, kad antrąjį šių metų ketvirtį šalies bankai dėl išaugusios konkurencijos mažino būsto paskolų palūkanas. Keli bankai nurodė, kad dėl išaugusios konkurencijos mažino vidutinės rizikos būsto paskolų maržą.

Nuo pandemijos pradžios mažėjusi vartojimo paskolų paklausa 2021 m. antrąjį ketvirtį augo keturiuose iš septynių vartojimo paskolas teikiančių bankų. Toliau augo būsto paskolų paklausa.

Du iš devynių bankų taip pat teigė, kad augo verslo paskolų paklausa, tačiau ją ir toliau neigiamai veikė įmonių skolinimasis iš alternatyvių šaltinių. Dalis bankų tikėjosi, kad finansavimo paklausa augs ir kitą ketvirtį, prognozuojama, kad labiausiai augs trumpalaikių paskolų ir paskolų smulkiajam ir vidutiniam verslui (4 iš 9 bankų) paklausa.

Skaičiai: bankų turtas ir indėliai

Lietuvos banko duomenimis, „Swedbank“ pirmojo pusmečio pabaigoje buvo sukaupęs 15,367 mlrd. eurų turto ir pagal šį rodiklį valdė 39,2 proc. šalies bankų rinkos.

Antroje vietoje buvo SEB bankas – jis buvo sukaupęs 10,619 mlrd. eurų turto ir valdė 27,1 proc. rinkos. 3,184 mlrd. eurų turto turintis Šiaulių bankas buvo trečias ir užėmė 8,1 proc. rinkos.

Bendras Lietuvoje registruotų komercinių bankų turtas birželio pabaigoje siekė 30,239 mlrd. eurų (77,1 proc. visos bankų sistemos turto), užsienio bankų filialų turtas buvo 8,994 mlrd. eurų (22,9 proc.).

Lietuvos bankų lėšos centriniame banke (tūkst. eurų)

AB „Swedbank“ 7 389 138

AB SEB bankas 1 834 524

AB Šiaulių bankas 386 506

UAB Medicinos bankas 57 530

UAB „Revolut Bank“ 290 930

AB „Mano bankas“ 25 957

UAB „PayRay Bank“ 3 672

UAB „European Merchant Bank“ 39 167

UAB GF bankas 5 496

UAB „SME Bank“ 2 368

AB „Fjord Bank“ 1 170

Visi bankai (11 bankų) 10 036 458

Užsienio bankų filialai (6 filialai) 2 428 004

Bankų sektorius 12 464 462

Šaltinis: Lietuvos bankas

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder