Maitinimo įstaigos atsisako kurjerių paslaugų: atvežtas maistas ne visada tenkina klientus papildyta

Restoranų atstovai neslepia: kurjerių pristatomas maistas ne visada pasiekia klientą tokios kokybės, kokios tikimasi. Dovidas Kuprys, restorano „Purslai. 4 metų laikai“ savininkas, sako, kad bendradarbiavimo su „Wolt“ jau atsisakė.

„Kai kurjeriai pristato maistą, visko pasitaiko – jis būna atšalęs, praradęs išvaizdą ar net išsiliejęs. Klientai lieka nepatenkinti, rašo prastus atsiliepimus, o atsakomybė tenka mums. Todėl, jei norisi maisto išsinešimui, rekomenduoju atvykti patiems. Esant didesniam užsakymui, galime pristatyti ir patys“, – naujienų portalui VE.lt teigė D. Kuprys.

Anot jo, greito maisto segmentui – picerijoms ar suši barams – pristatymo modelis tinka labiau, tačiau restorano patiekalus geriausia ragauti vietoje.

„Per „Bolt“ programėlę orientuojamės į dienos pietus, tačiau tai sudaro labai nedidelę apyvartos dalį. Be to, platformoms tenka atiduoti apie 33 proc. pajamų, o tai – reikšminga suma“, – pažymi pašnekovas.

Maistas nuvertėja

Praėjusių metų „Michelin“ gide paminėto Klaipėdos „Alba Bistro“ šeimininkas Linas Gumuliauskas sako, kad restoranas netiekia savo maisto per kurjerius.

„Kai tik maistas patenka į popierinę ar plastikinę pakuotę, jis netenka apie 50 procentų savo vertės. Taip pristatomas maistas neišsaugo ne tik temperatūros, bet ir savo tekstūros, konsistencijos, estetinio vaizdo“, – sako L. Gumuliauskas.

Jis kviečia svečius lankytis Klaipėdos senamiesčio restoranuose ir suteikti jam daugiau gyvybės.

„Nesakau, kad visas maistas nėra tinkamas pristatymui. Šaltas maistas – prašau“, – priduria pašnekovas.

Su maisto pristatymo platformomis dirba L. Gumuliausko valdoma „Cremia kepykla“.

Vis dėlto verslininkai pripažįsta, kad visiškai atsisakyti tokių platformų ryžtasi ne visi. Nuosavos pristatymo sistemos išlaikymas dažnai yra per brangus, todėl kurjerių paslaugos tikrai niekur nedings.

Ryškią poziciją šiuo klausimu neseniai išsakė ir Kaune veikiantis baras bei grilius „Hogas“. Socialiniuose tinkluose paskelbtame įraše jo atstovai kviečia klientus „pakilti nuo sofų“ ir sugrįžti į barus.

© „Hogas“ nuotr.

„Statome išmanius namus, o paskui skundžiamės fizinio aktyvumo stoka. Dirbame viršvalandžius, kad galėtume pailsėti svetur. Mes statome barus ir mokame už pristatymą tam, kad žmonės valgytų mūsų maistą namuose – dažnai jau atšalusį. Eikite į barus, bendraukite, pažinkite vieni kitus – tam jie ir skirti“, – rašoma įraše.

Šis pasisakymas sulaukė didelio dėmesio – per nepilną parą surinko daugiau nei 4 tūkst. patiktukų ir šimtus komentarų. Dalis žmonių pritarė tokiai pozicijai, teigdami, kad maistas iš baro turėtų būti valgomas vietoje.

„Aš niekada nesupratau, kaip žmonės iš baro maistą užsisako į namus plastikiniuose induose. Pagal mane, barai ir yra tam, kad pabūti gražioje aplinkoje, praleisti laiką, išeiti iš namų ir pavalgyti gražiai patiekto maisto. Į namus, pagal mane, tik „McDonald’s“ ir kebabai gali būti“, – rašė Alvyda.

Kiti atkreipė dėmesį į praktinius nepatogumus: esą kartais kavinėse tenka ilgai laukti aptarnavimo, nes prioritetas teikiamas būtent kurjerių užsakymams.

„Išties paradoksalu – kavinėje tenka laukti deserto 40 minučių, nes, pasirodo, „Wolt“ ar „Bolt“ yra prioritetas. Tiek nebesureikšminami vietoje esantys svečiai, kad tenka laukti, kol bus aptarnauti tie, kurie renkasi „kavinę namuose“. Vienoje populiarioje vietoje net tiesiai pasakė – „Bolt“ yra prioritetas“, – pastebėjo Alina.

Diskusijoje netrūko ir ekonominių argumentų.

„Greičiausiai atsibodo 30–40 proc. „Wolt“ ar „Bolt“ atiduoti. Gal jei daugiau įstaigų jų atsisakinėtų, tai priverstų sumažinti jų godumą“, – svarstė Daivaras.

Vis dėlto ne visi linkę pritarti tokiam požiūriui. Kai kurie pabrėžia, kad pristatymo paslaugos yra būtinos daliai visuomenės.

„Iš vienos pusės taip, iš kitos – paliekami neįgalūs žmonės be galimybės užsisakyti mėgstamą maistą. Nebūtinai tie, kurie vežimėlyje – yra ir žmonių su nerimu ar kitais sutrikimais. Aišku, galima sakyti, kad padės artimieji, bet jei nėra kam? Manau, reikėtų palikti abu būdus“, – svarstė Jonas.

Daugėja penktadaliu