Mažina atlyginimus, atleidžia darbuotojus: statybos įmonės skundžiasi dėl sunkumų ir prašo pinigų

Statybininkų asociacija pastebi, kad sunkumų patiria mažos įmonės, o didelės yra atsparesnės. Tačiau esą tik laiko klausimas, kada ir jos atsidurs ant bankroto ribos. Todėl ragina valdžią finansuoti kelių ar energetikos projektus, kad statybos įmonės turėtų iš ko užsidirbti.

Nuo 2007 m. Lietuvoje iš viso bankrutavo 4,3 tūkst. statybos įmonių. Daugiausia bankrotų įvyko 2009 m. (445), 2016 m. (351) bei 2017 m. (367). Tik 2007 m. bankrotų skaičius buvo mažesnis nei 100 (67).

2020 m. Lietuvoje nemokiomis tapo 163 statybos bendrovės, 2021 m. – 131, 2022 m. – 237. Per pirmuosius aštuonis šių metų mėnesius Lietuvoje bankroto procedūra buvo pradėta 136 statybos bendrovėms.

Kol kas sunkumų patiria tik mažos įmonės

Neseniai Lietuvos statybininkų asociacijos prezidentas Dalius Gedvilas Žinių radijo laidoje „Dienos klausimas“ pasakojo, kad bent jau didelės Lietuvos statybų įmonės sunkumų dar nepatiria.

„Tačiau kiekvienais metais beveik 400 naujų statybos įmonių atsiranda rinkoje. Žinoma, kad dalis jų bankrutuoja. Statybų sektoriuje verslo aplinka nėra gera. Tik 3 proc. įmonių asociacijos nariais išbuvo ilgiau nei 25 metus. Tai rodo, kad tvarumo nėra.

Teikėme daug pasiūlymų, kurie padėtų tą tvarumą didinti. Tačiau matome, kad rinkoje smulkių projektų mažėja, todėl mažoms įmonėms sunkiau išsilaikyti, nes jos negauna užsakymų“, – komentavo asociacijos prezidentas.

Anot jo, didžiosios įmonės šiais metais darbų turi.

„Nežinau, kaip bus kitais metais, bet šiemet perspektyva gana aiški“, – tikino D. Gedvilas.

Pasak jo, krizės išvengti pavyks, jeigu seksime kaimynų pavyzdžiu. Esą daugiau projektų galėtų būti finansuojama valstybės lėšomis.

„Pavyzdžiui, Lenkijoje pradėjo veikti būsto skatinimo programa. Jie skatina vidinį vartojimą. O 2008 metais jie pradėjo kelių rekonstrukcijos didžiulius projektus. Taip lenkai išvengė krizės. Matome, kad Lenkija 2008 metais išėjo iš krizės su mažiausiais nuostoliais Europoje.

Mes irgi galėtume įgyvendinti, kelių, vandentvarkos, elektros projektus“, – siūlė D. Gedvilas.

Jis pastebėjo, kad darbo užmokestis statybų sektoriuje auga, todėl statybų kaina tikrai nemažės.

Išgyventi padeda vieši darbų konkursai

„Kauno tiltai“ generalinis direktorius Aldas Rusevičius sakė, kad statybų sektoriaus skirtingos veiklos rūšys nevienodai vystosi, patiria vis kitokių iššūkių.

„Mes, transporto infrastruktūros statybininkai, šiuos 2023 metus matome kaip aktyvios rinkos laikotarpį. Tačiau negalime nepaisyti ir to, kad kitiems metams numatytas KPPP (Kelių priežiūros ir plėtros programa) finansavimas kelia realių rizikų.

Mažesnė minėtos programos finansinė paspirtis reiškia ir darbo apimčių mažėjimą. Tai, savo ruožtu, gali paveikti įmonių veiklą, jų finansinius rezultatus, darbuotojų įdarbinimo galimybes ir pan.“ – komentavo įmonės vadovas.

Anot jo, šiemet buvo skelbta nemažai kelio darbų konkursų.

„Juose stengėmės aktyviai dalyvauti bei laimėti. Šis veiksnys leido padidinti pardavimus. Visgi pačių konkursų paskelbimo netolygumas daro neigiamą įtaką planuojant medžiagų, darbo jėgos išteklius – tai trukdo nuosekliai paskirstyti darbų apimtis ir tam reikalingus minėtus resursus.

Šiuo metu neketiname mažinti nei darbuotojų skaičiaus, nei atlyginimų. Mūsų sezoninių darbų specifika natūraliai leidžia atsisakyti nedidelės dalies žmonių, dirbančių terminuotos darbo sutarties pagrindu“, – sakė A. Rusevičius.

Projektų turi už 240 mln. eurų

Bendrovės „Merko statyba“ generalinis direktorius Saulius Putrimas sakė, kad per daugiau kaip trisdešimt veiklos metų Lietuvoje teko praeiti ir labai gerų, ir sudėtingų laikotarpių.

REKLAMA

„Nuo 2020 metų statybų sektorius nestokoja iššūkių – pandemija, karantinas, sutrikusios tiekimo grandinės, infliacija, Rusijos sukeltas karas Ukrainoje, energetinė krizė, išaugusios palūkanų kainos.

Ir vieniems su jais sekėsi dorotis geriau, kitiems – prasčiau. Ekonominė situacija paveikė ir nekilnojamojo turto pardavimus – dėl nestabilios situacijos, pakilusių paskolų palūkanų butų pirkimas gerokai sulėtėjo, mažėja ir būsto statybos apimtys“, – komentavo bendrovės vadovas.

Pasak S. Putrimo, įmonei darbų netrūksta, nes auga inžinerinės infrastruktūros apimtys.

„Šiais metais pasirašėme naujų statybos darbų sutarčių už daugiau nei 240 mln. eurų. Pusė jų – gynybos sektoriaus inžinerinė infrastuktūra, kita dalis – atsinaujinančios energetikos projektai.

Šiuo metu įgyvendiname kelis vėjo jėgainių statybų projektus, kuriuose bendrai bus įrengta daugiau kaip šešiasdešimt pamatų vėjo jėgainėms su palaikančia infrastruktūra. Toliau vystome ir mūsų pačių gyvenamųjų namų projektą, statome jau trečio etapo namus. Tad darbų ir užsakymų mums netrūksta, neketiname mažinti nei darbuotojų skaičiaus, nei jų atlyginimų“, – tikino bendrovės vadovas.

Jo teigimu, statybos sektorius Lietuvoje visais laikais buvo rizikingas.

„Nedaug įmonių turi ilgalaikę istoriją, nors statybų objektams suteikiamos 5–10 metų garantijos. Tad visada yra svarbu įmonės patikimumas, ir ieškant rangovų derėtų rinktis ne tą partnerį, kuris siūlo tik mažiausią kainą, bet tą, kuris pajėgus tinkamai įgyvendinti prisiimtus įsipareigojimus“, – patarė S. Putrimas.