Miestas neketina pritarti konteinerių krovai šalia daugiabučių papildyta

Šia veikla rezervinėje uosto teritorijoje ketina užsiimti įmonė „Neto terminalas“, kuriai sklypą išnuomojo Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija.

Dėl to anksčiau Strėvos gatvės gyventojai protestavo prieš tokius planus, vėliau savivaldybė kvietė direkcijos vadovą Algį Lataką aiškintis dėl teritorijoje kertamų želdynų.

Dabar savivaldybė parengė Miesto tarybos sprendimą, kuriuo nepritaria tokiai veiklai.

„Klaipėdos miesto savivaldybės taryba nusprendžia nepritarti UAB „Neto terminalas“ planuojamai ūkinei veiklai“, - rašoma sprendimo projekte, kuris turėtų būti svarstomas artimiausiame Tarybos posėdyje.

Savivaldybė savo sprendimą motyvuoja tuo, kad krova negali vykti šalia teritorijos, pasižyminčios dideliu gyventojų tankumu, baiminasi, kad ji padidins triukšmą, oro taršą ir vibraciją taip, kad žmonių gyvenimo kokybė pablogės, bus iškirsti medžiai, padidės aplinkosauginė grėsmė Kuršių marioms.

Be to, nurodoma, jog veikla prieštarauja bendrajam miesto planui, neatitinka teritorijų planavimo dokumentų nuostatų.

„Taryba, siekdama įgyvendinti savivaldybės gyventojų teisę į saugią ir sveiką gyvenamąją aplinką bei užtikrinti tinkamą aplinkos apsaugos lygį savivaldybės teritorijoje, šiuo sprendimu taip pat įgyvendina Vietos savivaldos įstatymo nustatytą savarankišką savivaldybių funkciją - aplinkos kokybės gerinimą ir apsaugą“, - teigiama sprendimo projekte, kuriame iš viso įvardinta 13 motyvų nepritarti įmonės „Neto terminalas“ veiklai.

Bendrovė anksčiau aplinkosaugininkams pateiktoje informacijoje nurodė, kad teritorijoje per metus turėtų būti perkrauta iki 6 tūkst. jūrinių konteinerių ir iki 20 tūkst. transporto priemonių, per parą į teritoriją atvyks ne daugiau 90 sunkiasvorių mašinų.

„Numatoma vykdyti transporto priemonių - lengvųjų automobilių, valčių, motociklų, mopedų ir pan. - krovą į ir iš jūrinių konteinerių ir į/iš autovežių bei jų sandėliavimas dviejose aikštelėse“, - teigiama planuojamos ūkinės veiklos informacijoje.

Klaipėdos uoste krovos ir ekspedijavimo paslaugas teikianti įmonė „Neto terminalas“, bendrovė teritoriją iš uosto 2024-aisiais rudenį išsinuomojo 25 metams.

Nurodoma, kad čia iš bendrovės „Klaipėdos Smeltė“ terminalo bus vežami konteineriai su automobiliai, kurie bus išrauti aikštelėse arba iš karto į autovežius arba atvirkščiai – per šią vietą transportas gali būti atvežamas eksportui į užsienį per uostą.

Taip pat čia gali būti kraunami negabaritiniai kroviniai.

„Retkarčiais, 4-5 kartus per metus, gali būti teikiamos negabarintinių krovinių iškrovimo/pakrovimo bei sandėliavimo paslaugos“, - skelbia  „Neto terminalas“ užsakymu parengta informacija.

Teigiama, kad į jos teritoriją bus įrengtas įvažiavimas iš Baltijos prospekto, per nuovažą į Strėvos gatvę, bet ja transporto judėjimas neplanuojamas.

teritorijoje bus dvi transporto priemonių sandėliavimo aikštelės, kurių bendras plotas viršys 16,7 tūkst. kvadratinių metrų, taip pat kroviniams laikyti skirta apie 500 kvadratinių metrų ploto tentinė palapinė, nedidelis konteinerinis pastatas.

Bendrovės „Neto terminalas“ Tomas Eirošius naujienų portalui VE.lt sakė nesuprantantis tokių prieštašavimų šio verslo atžvilgiu, nes jis niekuo neišsiskiria iš kitų.

„Neigiamai vertinu, ypač savivaldybės poziciją, nes ta pati savivaldybė prieš kelis priėmė sprendimą žemę perleisti uostui, mes tą žemę teisėtai išsinuomojome, planuojame vykdyti veiklą, kuri, mano požiūriu, nėra tokia kenksminga kaip bandoma piešti.

Tai nėra dulkantys ar kvapą skleidžiantys kroviniai, darbas ramybės valandomis nebūtų vykdomas.

Bandoma pasakyti, kad mes kenksime nes naudosimės miesto keliais, bet tais keliais - numatytais maršrutais - visi veža krovinius, todėl tai šiokia tokia mūsų diskriminacija.

Laukiame sprendimų, žiūrėsime.

Bet toks pasipriešinimas mus labai nustebino“, - sakė T. Eirošius.

Anot jo, įmonė vykdo visus institucijų nurodymus ir nori verslą vystyti taip, kaip pridera: „Bandome daryti viską civilizuotai.“

T. Eirošius patvirtino, kad bendravo su greta teritorijos gyvenančiais žmonėmis, tačiau jie nenorėjo kalbėtis apie kompensacines priemones.

Buvome susitikime su gyventojais, siūlėme jiems už savo lėšas įrengti papildomų parkingo vietų, suoliukus, medžius, aukojame tam dalį žemės, bet niekas į tai rimtai nežiūri ir tik priešinasi. Sunku pasakyti, dėl ko taip yra“, - teigė „Neto terminalas“ vadovas.